Hipokratas yra pasakęs; „Pasivaikščiojimas yra geriausias žmogaus vaistas“.
Fizinį aktyvumą galima apibrėžti kaip bet kokį kūno judesį atliekamą griaučių raumenimis, kuriam reikalinga energija: daiktų kėlimas, žaidimai, kelionės, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, šokiai, sodininkystė, namų ruošos darbai yra tik keletas fizinio aktyvumo pavyzdžių.[1]
Pakankamo fizinio aktyvumo privalumus net sunku nusakyti, štai keletas jų:
- gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, darbo ištvermę bei ekonomiškumą (mažėja nuovargio tempai);
- mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
- mažina aterosklerozės plokštelių kiekį arterijose;
- sumažina riebalinio audinio kiekį kūne (nutukimą) bei gliukozės kiekį kraujyje;
- sumažina stresą, depresiją (didina atsparumą stresui); suteikia teigiamų emocijų. [2]
Šiuolaikinis gyvenimo būdas ne tik sumažino fizinį aktyvumą atliekant įprastus kasdienius darbus, bet taip pat padidino žmonių priklausomybę nuo mašinų: pavyzdžiui, žmonėms nereikia eiti pėsčiomis į darbą, ar mokyklą, jie naudojasi asmeniniu, ar viešuoju transportu. Toks gyvenimo būdas suteikė daug patogumų, tačiau žmonių fizinės gerovės sąskaita: sumažėjęs fizinis aktyvumas kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikata ir gerove. [1] Kartu su fiziniu aktyvumu, pakito ir mitybos įpročiai, žmonių racione atsirado daugiau greito ir kepto maisto, o tai prisidėjo prie nutukimo bei depresijos atvejų daugėjimo. [1]
Keletas tyrimų parodė, kad mažas fizinis aktyvumas gali lemti suprastėjusią sveikatą ir trumpesnę gyvenimo trukmę, taip pat didelį sergamumą ir mirtingumą pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis tokiomis kaip hipertenzija, diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), ypač kai paciento KMI yra didesnis nei 30, o tai rodo nutukimą [3].
Yra nustatyta, kad minimalus fizinio aktyvumo padidėjimas, pavyzdžiui, pridedama valanda pasivaikščiojimo kas savaitę, gali žymiai pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti mirtingumo riziką. Be to, vidutinio intensyvumo ir intensyvus fizinis aktyvumas ne tik stimuliuoja organizmo sistemas, bet taip pat daro teigiamą poveikį bendrai sveikatai. [1]
Fizinis aktyvumas pagerina jaunų žmonių pažinimo bei mokymosi rezultatus [1]. Jis sustiprina vyresnio amžiaus žmonių pažintinius gebėjimus, įskaitant trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, planavimą. [4]
Nustatyta, kad dauguma depresija susirgusių žmonių buvo mažiau fiziškai aktyvūs, nei tie, kurie šia liga neserga. Be to, įrodyta, kad reguliarios mankštos poveikis gali būti panašus į meditacijos, kuri veikia atpalaiduojančiai ir padeda išvengti nerimo bei streso. [6]
Nuo seno yra populiarus lotyniškas posakis: „Mens sana in compore sano“ arba lietuviškai – „Sveikame kūne – sveika siela“. Remiantis šia ir panašiomis hipotezėmis yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais siekiama nustatyti ryšį tarp fizinės ir psichinės sveikatos. [5] Fizinis aktyvumas yra dažnai rekomenduojamas siekiant pagerinti psichinę sveikatą bei padėti atsisakyti įvairių priklausomybių paaugliams ir jauno amžiaus suaugusiems. Siekiant pagerinti psichinę sveikatą yra rekomenduojamas pramoginis ir varžybinis sportas. [6]
Tyrimais nustatyta, kad beveik ketvirtadalis (24,6 proc.) universiteto studentų yra nepakankamai aktyvūs, atsižvelgiant į jų bendrą fizinį aktyvumą, procentas dar labiau padidėja, kai kalbama apie tikslingą fizinį aktyvumą. [7]
Tyrimais įrodyta, kad dalyvavimas sportinėje veikloje mažina stresą, depresijos simptomus, nerimą bei vienišumo jausmą. Kai kurie tyrimai, kuriais buvo analizuojama moterų sveikata, gavo rezultatus, kad moterims, užsiimančioms fizine veikla, fizinis aktyvumas mažina simptomus menopauzės laikotarpiu. [6]
Taigi, tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas turi stiprų ryšį su žmogaus psichine ir emocine sveikata. Mažėjant fiziniam aktyvumui, prastėja psichinė sveikata bei emocinė būsena. Siekiant pagerinti fizinę, psichinę bei emocinę sveikatą, rekomenduojama susirasti patinkančią fizinio aktyvumo formą, kuri teiktų malonumą bei kitas naudas.
Naudota literatūra:
- Dhuli K. ir kt., Physical activity for health, 2022, https://doi.org/10.15167/2421-4248/jpmh2022.63.2S3.2756
- Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (lrv.lt)
- Warburton ir kt., Health benefits of physical activity: the evidence. CMAJ 2006; https:// doi.org/10.1503/cmaj.051351
- Daniel K ir kt., Promoting Mental Health and Wellness in Youth Through Physical Activity, Nutrition, and Sleep, 2018, https://doi.org/10.1016/j.chc.2018.11.010;
- Fossati C ir kt., Physical Exercise and Mental Health: The Routes of a Reciprocal Relation, 2021, https://www.mdpi.com/journal/ijerph
- Bareto S ir kt., Physical activity, exercise, and mental disorders: it is time to move on, 2021, http://dx.doi.org/10.47626/2237-6089-2021-0237
- Rodríguez-Romo G ir kt., Physical Activity and Mental Health in Undergraduate Students, 2023, https://doi.org/10.3390/ijerph20010195