Svorio mažinimas yra pagrindinis pasaulinis visuomenės sveikatos iššūkis. Kasdienis kalorijų ribojimas yra nusistovėjusi pagrindinė svorio metimo strategija nutukusiems pacientams. Tačiau dauguma mitybos metodų, skirtų svorio metimui, moksliniuose tyrimuose parodė, kad vidutinis svorio netekimas po 12 mėnesių yra nedidelis (<5%), o ilgalaikis svorio netekimas išlieka iššūkiu. Taigi, tiek mokslininkai, tiek žmonės, susiduriantys su svorio mažinimo problemomis, dažnai ieško efektyvesnių ir greitesnių svorio mažinimo būdų. Ar protarpinis badavimas gali būti efektyvesnė svorio mažinimo priemonė, negu įprastas kalorijų apribojimas? Ką apie tai sako mokslas?
Kas yra protarpinis badavimas?
Protarpinis badavimas (ang. Intermitten Fasting, toliau – PB), angliškai dar vadinamas riboto laiko valgymo režimas – tai mitybos metodas, kai tam tikrą laiko intervalą nevalgoma – badaujama. Gali būti – nevalgymas 14, 16, 18 ar net 20 val. per parą. Tuo tarpu valgymas – 10, 8, 6 ar tik 4 val. per parą. PB mitybos režimu dažniausiai siūloma nevalgyti 16 ar net 18 val., dėl ko žmogus visas reikalingas maistines ir energines medžiagas turi gauti per 8 ar 6 val., kas yra 1-2 valgymai per dieną. Dažnu atveju, atsisakant pusryčių ir tarpinių valgymų.
Ką sako mokslas?
2020 m. Lowe ir kiti mokslininkai tyrė trumpalaikį riboto laiko valgymo poveikį svorio metimui (kai maistas buvo valgomas tik nuo 12:00 iki 20:00) 116 nutukusių pacientų. Jie nustatė, kad svorio netekimas valgant ribotą laiką buvo panašus į tą, kai suvartojama mažiau kalorijų be valandų apribojimo. Šiame perspektyviniame atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 116 suaugusiųjų, turinčių antsvorį ar nutukimą, valgymas pagal laiką buvo susijęs su nedideliu svorio sumažėjimu (1,17 %), kuris reikšmingai nesiskyrė nuo sumažėjimo kontrolinėje grupėje (0,75 %)1.
Kiti atlikti pilotiniai klinikiniai tyrimai parodė, kad dėl laiko apriboto valgymo laikui bėgant sumažėjo nutukusių pacientų kūno svoris ir riebalų masė 2-5.
Iki šiol atliktų tyrimų ilgalaikis riboto laiko valgymo (protarpinio badavimo), kaip svorio metimo strategijos, veiksmingumas ir saugumas bei ilgalaikis riboto laiko valgymo poveikis svorio metimui, palyginti su vien tik kasdieniu kalorijų apribojimu, pagal iki tol atliktus tyrimus nebuvo visiškai aiškus. Atsižvelgiant į tai, Kinijoje buvo atliktas Deying Liu ir kt. mokslinis tyrimas „Kalorijų apribojimas su ar be laiko ribojimo valgymo metant kūno svorį,“ kuris buvo publikuotas 2022 m. žurnale „The new England journal of medicine“. Tyrime dalyvavo 139 dalyviai, kurie buvo atsitiktinai suskirstyti į riboto laiko valgymą (69 dalyviai) ir kasdienį kalorijų apribojimą (70 dalyvių). Riboto laiko valgymo grupės dalyviams buvo nurodyta kiekvieną dieną suvartoti nustatytas kalorijas per 8 valandas (nuo 8:00 iki 16:00).
Dvylika mėnesių jie laikėsi nurodyto kalorijų apribojimo režimo. Vidutinis svorio netekimas nuo pradinio lygio po 12 mėnesių buvo –8,0 kg laiko apribojimo grupėje ir –6,3 kg. dienos kalorijų ribojimo grupėje. Svorio pokyčiai abiejose grupėse reikšmingai nesiskyrė per 12 mėnesių vertinimą. Liemens apimties, KMI, kūno riebalų, kūno liesos masės, kraujospūdžio ir medžiagų apykaitos rizikos veiksnių analizės rezultatai atitiko pirminio rezultato rezultatus6.
Protarpinis badavimas – nėra efektyvesnis svorio mažinimo būdas negu įprastas kalorijų apribojimas
Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad žmonėms, sergantiems nutukimu, riboto laiko valgymo režimas (protarpinis badavimas) nebuvo naudingesnis mažinant kūno svorį, kūno riebalus ar medžiagų apykaitos rizikos veiksnius nei kasdienis kalorijų apribojimas. Vadinasi, svorį mažinti sėkmingai galime ir laiko patikrintu valgymo režimu, kai yra valgoma 3-5 kartus per dieną, tiesiog apribojus savo kalorijas, nevalgoma 2-3 valandas iki miego ir iki pusryčių išlaikomas 12 valandų nevalgymo tarpas.
Renkantis tinkamą svorio mažinimo metodą, labai svarbu atsižvelgti ir į turimas sveikatos problemas, kadangi esant tam tikriems susirgimams, protarpinis badavimas apskritai nėra tinkamas būdas: nėščiosioms, žindančioms, vaikams ir paaugliams, senyvo amžiaus asmenims, nepakankamo kūno svorio asmenims, asmenims turintiems valgymo sutrikimų ir tiems, kurie vartoja vaistus, serga cukriniu diabetu, gastritu, opalige, neturi tulžies, serga dirgliosios žarnos sindromu ar diagnozuoti kiti virškinimo trakto susirgimai.
Literatūros šaltiniai:
- Lowe DA, Wu N, Rohdin-Bibby L, et al. Effects of time-restricted eating on weight loss and other metabolic parameters in women and men with overweight and obesity: the TREAT randomized clinical trial. JAMA Intern Med 2020;180:1491-1499.
- Cienfuegos S, Gabel K, Kalam F, et al. Effects of 4- and 6-h time-restricted feeding on weight and cardiometabolic health: a randomized controlled trial in adults with obesity. Cell Metab 2020;32(3):366-e3.
- Wilkinson MJ, Manoogian ENC, Zadourian A, et al. Ten-hour time-restricted eating reduces weight, blood pressure, and atherogenic lipids in patients with metabolic syndrome. Cell Metab 2020;31(1):92-e5.
- Gabel K, Hoddy KK, Haggerty N, et al. Effects of 8-hour time restricted feeding on body weight and metabolic disease risk factors in obese adults: a pilot study. Nutr Healthy Aging 2018;4:345-353.
- Kahleova H, Belinova L, Malinska H, et al. Eating two larger meals a day (breakfast and lunch) is more effective than six smaller meals in a reduced-energy regimen for patients with type 2 diabetes: a randomised crossover study. Diabetologia 2014;57:1552-1560.
- Deying Liu, M.D. et al. Calorie Restriction with or without Time-Restricted Eating in Weight Loss. N Engl J Med 2022; 386:1495-1504.
- Kahleova H, Lloren JI, Mashchak A, Hill M, Fraser GE. Meal frequency and timing are associated with changes in body mass index in adventist health study 2. J Nutr 2017;147:1722-1728.
- Lopez-Minguez J, Gómez-Abellán P, Garaulet M. Timing of breakfast, lunch, and dinner: effects on obesity and metabolic risk. Nutrients 2019;11:2624-2624.
Parengė: Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras