Nepakankamas fizinis aktyvumas kelia didelį visuomenės sveikatos susirūpinimą, didina neužkrečiamųjų ligų riziką ir neigiamai veikia psichinę sveikatą bei gyvenimo kokybę. Reikalingos masinės visuomenės sveikatos kampanijos, skatinančios fizinį aktyvumą.
Internetiniai socialiniai tinklai suteikia galimybę pasiekti daugybę žmonių ir vis dažniau naudojami visuomenės sveikatos intervencijoms teikti ir pranešimų siuntimui. Fizinio aktyvumo nauda sveikatai yra neginčijama. Tačiau mankštinimasis dėl svorio kontrolės ar figūros tobulinimo, siejamas su padidėjusiu nepasitenkinimu savo kūnu, sutrikusiu valgymu ir žemesne savigarba. Mankštinimasis dėl figūros tobulinimo plinta dėl socialinių ir kultūrinių išvaizdos lūkesčių. Kodėl šį spaudimą labiausiai jaučia moterys, aiškina sudaiktinto kūno suvokimo teorija, kuri teigia, kad dėl socialiai moters išvaizdai keliamų aukštesnių reikalavimų moterys savo kūną suvokia tarsi išorinės apžiūros objektą, t. y. kaip atskirai egzistuojantį daiktą. Sudaiktintas kūno suvokimas siejamas su dažnesniais fiziniais, emociniais ir elgesio sutrikimais, tokiais kaip depresija, seksualinės disfunkcijos, nerimo raiška, valgymo sutrikimai, per mažas arba perdozuotas fizinis aktyvumas.
Šiandien fizinė išvaizda yra akivaizdi savybė, kuria remdamiesi žmogaus sprendimu, socialiniu suvokimu besirūpinantys tyrėjai ištyrė būdus, kuriais žinios apie asmens išvaizdą, ypač apie fizinį patrauklumą, daro įtaką to asmens asmeninių bruožų ir būdingų elgesio būdų vertinimui.
Socialinės žiniasklaidos reiškinys, kuriuo siekiama įkvėpti žiūrovus gyventi sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau galintis sukelti neigiamų psichologinių pasekmių, pavyzdžiui, kūno nepasitenkinimą. Grožio industrijos ir žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas užima vieną pagrindinių vietų daugelio privačių sporto centrų rinkodaros sistemose.
„Instagram“ yra vienas populiariausių internetinių socialinių tinklų, 2021 m. jame 1,3 milijardo vartotojų visame pasaulyje. Ji yra trečia mėgstamiausia visų amžiaus grupių socialinės žiniasklaidos platforma (mėgstamiausia tarp 16–34 metų moterų) ir rodo didelį įsitraukimą, palyginti su kitomis platformomis (ty 2–7 % vartotojų sąveikauja su kiekvienu Instagram įrašu lyginant su 0,1-1,5% Facebook). Fitspiration Instagram paskyrose (pvz., sveikatos ir kūno rengybos influenceriai) dalijamasi mankštos ir sveikos mitybos nuotraukomis ir vaizdo įrašais bei įkvepiančiomis citatomis, kurios įgalina asmenis rinktis sveiką gyvenimo būdą.
Tačiau tyrimai rodo, kad ribota eksponuojamų kūno formų įvairovė (iš kurių ryškiausias yra itin tinkamas ir plonas kūno sudėjimas) reiškia, kad sveikais ir gražiais laikomi tik ploni ir tonizuoti kūnai. Tai kartu su dideliu dėmesiu kūno išvaizdai ir objektyvizacijai, o ne kūno funkcionalumui, skatina išvaizdos priežastis mankštintis, kurios, kaip žinoma, yra susijusios su padidėjusiu susirūpinimu kūno įvaizdžiu ir netvarkinga valgymo simptomatika.
„Instagram“ naudotojų praktika manipuliuoti ir koreguoti savo išvaizdą nuotraukose gali turėti neigiamų pasekmių, bent jau merginoms, kurios linkusios į socialinius palyginimus. Nerimą kelia tai, kad net trumpas kontaktas su nepažįstamais bendraamžiais tyrimo aplinkoje gali sukelti tiesioginius kūno įvaizdžio pokyčius. Analizuodami mokslinius tyrimus, galime teigti anašu, kad „Instagram treneriai ir motyvatoriai“ neretai pateikia gerus pratimų pavyzdžius ir jų atlikimo technikas savo sekėjams, Seksualumas ir nerealios kūno proporcijos koreguotuose nuotraukose prasilenkia su realomis kūno formomisir taip žaloja klientus. Reklamuojami maisto papildai ir demonstruojamas gyvenimo būdas, neatitinka realybės ir nėra sveikatai palankūs. yrimai rodo, kad raumeningi treneriai sporto klubų lankytojams atrodo kompetentingesni nei tokio paties amžiaus mažiau raumeningi treneriai. Moterys trenerės klientams atrodo labiau išmanančiomis savo darbą nei vyrai. Tačiau klientai vyrai dažniausiai renkasi vyriškos lyties trenerius, o klientėms moterims, panašu, skirtumo nėra.
Įdomu: nustatyta, kad, nors treneriai yra linkę pasitikėti moksliniais straipsniais, konferencijomis ir mitybos kursuose gauta informacija, rekomenduodami maisto papildus klientui dažniausiai remiasi nepatvirtinta informacija, rasta internete.
Naudoti šaltiniai:
- Curtis RG, Prichard I, Gosse G, Stankevicius A, Maher CA. Hashtag fitspiration: credibility screening and content analysis of Instagram fitness accounts. BMC Public Health. 2023 Mar 2;23(1):421. doi: 10.1186/s12889-023-15232-7. PMID: 36864397; PMCID: PMC9979526.
- Bianchi FP, Labbate M, Castellana M, Stefanizzi P, De Nitto S, Notarnicola A, Tafuri S. Epidemiology of injuries among amateur athletes who attended fitness activities: the role of the qualification of the trainer. J Sports Med Phys Fitness. 2020 Mar;60(3):422-427. doi: 10.23736/S0022-4707.19.10068-0. Epub 2019 Oct 25. PMID: 31665875.
- Miragaia DAM, Trindade MNP, Pereira CAB. Qualifications and Competence to Prescribe Dietary Supplements: Perception of Fitness Instructors. J Diet Suppl. 2023;20(1):68-88. doi: 10.1080/19390211.2021.1963025. Epub 2021 Aug 16. PMID: 34396880.
- Miragaia DAM, Trindade MNP, Pereira CAB. Qualifications and Competence to Prescribe Dietary Supplements: Perception of Fitness Instructors. J Diet Suppl. 2023;20(1):68-88. doi: 10.1080/19390211.2021.1963025. Epub 2021 Aug 16. PMID: 34396880.
- Miragaia DAM, Trindade MNP, Pereira CAB. Qualifications and Competence to Prescribe Dietary Supplements: Perception of Fitness Instructors. J Diet Suppl. 2021 Aug 16:1-21. doi: 10.1080/19390211.2021.1963025. Epub ahead of print. PMID: 34396880.
6. https://epublications.vu.lt/object/elaba:2173552/