Anafilaksija (iš graikų kalbos „ana“ – prieš, „philaxis“ –apsauga ) yra ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alergenui įjautrinto organizmo reakcija į pakartototinai patekusį tą patį alergeną. Pirmą kartą apie anafilaksinį šoką minima 2641 m. p. K., remiantis įrašais, Egipto faronas Menes staigiai mirė nuo širšės ar vapsvos įkandimo. Anafilaksija – greitai progresuojantis multisisteminis procesas, kuris gali pažeisti keturias organų sistemas: odos, kvėpavimo, kardiovaskulinę ir virškinamą traktą. Anafilaksijos šokas yra pati sunkiausia anafilaksijos būklė, galinti lemti didesnį pacientų sergamumą ir mirštamumą. Tyrimai rodo, jog per pastaruosius dešimtmečius anafilaksinių reakcijų ir šoko dėl jų skaičius vis didėja, mirštamumas- taip pat. Per gyvenimą anafilaksinis šokas gali pasireikšti nuo 0,5 % iki 2 % populiacijos, o mirštamumas gali svyruoti nuo 2 % iki 20 %. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys anafilaksiją ir iš jos kylantį šoką vaikams yra maisto produktai (58 %), tuo tarpu suaugusiems vabzdžių įkandimai (55 %), medikamentai (21 %). Todėl nors medicina vis labiau žengia į priekį ir gerėja pacientų diagnostikos galimybės bei gydymas, tačiau didėjanti problema rodo poreikį gerai suprasti anafilaksinio šoko patofiziologiją, diagnostiką ir gydymo gaires.
Pati sunkiausia anafilaksijos forma yra anafilaksinis šokas.
Klinikinių šoko požymių atsiradimo laikas priklauso nuo alergeno patekimo į organizmą būdo: vartojant į veną, reakcija gali išsivystyti po 10–15 sekundžių, į raumenis – po 1–2 minučių, per burną – po 20–30 minučių.
Diagnozuoti anafilaksinį šoką nėra sunku, nes būdingas klinikinių pasireiškimų ryšys su ankstesniu vabzdžių įkandimu, alergijos sukeliančio produkto valgymu ar vaisto vartojimu paprastai yra akivaizdus.
Bendrieji anafilaksijos požymiai: nerimas, bendras negalavimas, mirties pojūtis, rankų, lūpų, liežuvio parestezijos, sausumas burnoje, keistas skonis burnoje.
Oda, paodis, gleivinės: užgulusi, varvanti nosis, paraudusios konjuktyvos, ašarojimas, delnų, padų, genitalijų niežulys ir kt. Veido, kaklo, viršutinės kūno dalies paraudimas, dilgėlinė, bėrimas primenantis raudoniukę. Liežuvio, kaklo, lūpų ar kitų kūno dalių angioedema.
Kvėpavimo sistema: viršutinių kvėpavimo takų edema, pasunkėjusi kalba, rijimas, užkimęs balsas,stridoras. Apatinių kvėpavimo takų pažeidimas: dusulys, gilus kosulys, bronchospazmas, sunkumas krūtinėje. Cianozė.
Kardiovaskulinė sistema: tachikardija, sumažėjęs kraujospūdis, ypač diastolinis. Sistolinė hipotenzija su bradikardija ar tachikardija. Prakaitavimas, kraujotakos nepakankamumas. Šokas, plaučių edema. Širdies sustojimas.
Virškinimo sistema: pykinimas, skrandžio skausmai, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas.
Centrinė nervų sistema: tvinksintis galvos skausmas, galvos svaigimas, regėjimo išnykimas, elgesio pokyčiai, samonės išnykimas. Galimi traukuliai.
Yra keletas anafilaksijos eigos kriterijų.
Vidutinio lengvumo anafilaksijos forma išsivysto per 30 minučių nuo alergeno patekimo į organizmą, Daugelis pacientų skundžiasi karščiu, odos paraudimu, būdingas susijaudinimas ir mirties baime.
Sunki forma išsivysto po kontakto su alergenu per 5-10 minučių. Skunžiasi skausmais galvos, širdies srityse, oro trūkumu, širdies nepakankamumas vystosi greitai.
Žaibiška forma vystosi labai greitai, pacientas net neturi laiko apibūdinti savo būklės, AKS sumažėja staiga, asmuo praranda samonę dėl kvėpavimo nepakankumo, mirtis gali ištikti per kelias minutes.
Ištikus anafilaksiniam šokui svarbiausia yra pirmoji pagalba.
Pirmiausia reikia nutraukti (jei įmanoma) sąlytį su alergenu: ištraukti geluonį, sustabdyti vaisto švirkštimą. Iš karto vertinama asmens būklė: sąmonė, kvėpavimas, širdies veikla, kraujospūdis. Suteikti nukentėjusiajam patogią padėtį ir kviesti GMP. Pagrindinis vaistas šoko atveju – Adrenalinas (Epinefrinas), jį reikia naudoti nedelsiant (alergiški žmonės jį turi su savimi). Jei sustoja kvėpavimas ir širdies veikla – gaivinti.
Nuo pirmosios pagalbos priklauso šoko eiga ir baigtis. Iš praktikos žinoma, kad iš pirmųjų anafilaksinio šoko simptomų numatyti tolesnę jo eigą sunku, todėl iš pat pradžių reikia imtis neatidėliotinų prieššokinių priemonių.
Anafilaksinis šokas yra sunki ir grėsminga gyvybei būklė, kylanti dėl staigios, greitos alerginės reakcijos, kuri pažeidžia bent dvi organų sistemas, viena iš jų – širdies ir kraujagyslių. Ji nutinka ne taip retai, yra dažnėjanti. Su jos priežastimis, simptomais, pirmosios pagalbos suteikimu turi bûti susipažinusi visa visuomenė.
Šaltiniai:
- Bernotaitė, A. 2021.Anafilaksinio šoko diagnostika ir gydymas: literatūros apžvalga. Prieiga per internetą – https://medicsciences.com/f/2021/05-03/32.Diagnosis%20and%20management%20of%20anaphylactic%20shock.pdf?fbclid=IwAR0NjVTOoGUqAZ3GusGRsgYoc6QA4rDazVwfV3pu-4ZFskLCST0yqCY-wYs
- Cardona V, Ansotegui IJ, Ebisawa M, Yehia El-Gamal , d Montserrat Fernandez Rivas , Stanley Fineman , Mario Geller , Aleksejus Gonzalezas-Estrada , Paulas A. Greenhezas Sanbergeris , Gianenrico Senna , Aziz Sheikh , Luciana Kase Tanno , Bernard Y. Thong , Paul J. Turner , Margitta Worm. World Allergy Organization anaphylaxis guidance 2020. World Allergy Organ J 2020;13(10):100472. – PubMed internetinė prieiga https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7607509/
- Wang Y, Allen KJ, Suaini NHA, et al. The global incidence and prevalence of anaphylaxis in children in the general population: a systematic review. Allergy 2019;74(6):1063–80. – PubMed internetinė prieiga – https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/all.13732
- Poowuttikul P, Seth D. Anaphylaxis in children and adolescents. Pediatr Clin North Am 2019;66(5):995–1005. – PubMed internetinė prieiga – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31466687/
- Elio Novembre, Mariannita Gelsomino, Lucia Liotti, Simona Barn, Francesca Mori, Mattia Giovannini, Carla Mastrorilli, Luca Pecoraro, Francesca Saretta, Riccardo Luttia, Lili, Angela Klain, Michele Miraglia del Giudice. Ital J Pediatr. 2024 m. kovo 5 d.;50(1):40 Fatal food anaphylaxis in adults and children. – PubMed internetinė prieiga https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38439086/