Mizofonija (angl. misophonia) – tai sutrikimas, kai tam tikri garsai sukelia itin stiprią emocinę reakciją. Šis terminas tiesiogiai reiškia „neapykantą garsui“. Mizofonija yra susijusi su įvairiais kasdienio gyvenimo garsais, pavyzdžiui, kramtymo, gurkšnojimo, laikrodžio tiksėjimo, vandens lašėjimo ar klaviatūros garsais. Šio sutrikimo intensyvesni tyrimai prasidėjo 2001 m., tačiau mizofonija, kaip liga, dar nėra oficialiai įtraukta į pagrindines tarptautines ligų klasifikavimo sistemas (Kumar ir kt.., 2021).
Etiologija ir paplitimas
Manoma, kad mizofonijos atsiradimas gali būti susijęs su smegenų struktūros pokyčiais, tam tikromis ligomis, genetiniais veiksniais ar paveldimumu (Naylor ir kt., 2022). Nors tikslus šio sutrikimo paplitimas nėra įvertintas globaliu mastui, tačiau preliminarūs tyrimai rodo, kad iki 20 % populiacijos gali patirti mizofonijos simptomus, o maždaug 6 % turi itin aukštą mizofonijos atsiradimo tikimybę (Rosenthal, 2022). Sutrikimas dažniau diagnozuojamas moterims ir pasireiškia ankstyvoje paauglystėje (Kumar ir kt., 2021).
Klinikinės apraiškos. Mizofonijos simptomai gali būti emociniai, fiziologiniai ir elgsenos pokyčiai.
Emociniai simptomai apima:
- Pyktį, pasibjaurėjimą, nerimą, gėdą dėl savo reakcijų ir bendrą diskomfortą (Leroy ir kt., 2021).
Fiziologinės reakcijos gali pasireikšti šiais simptomais:
- Širdies susitraukimų padažnėjimu, spaudimo pojūčiu, dusuliu, prakaitavimu, odos reakcijomis („žąsies oda“) ar net fiziniu skausmu (Woods ir Pyne, 2019).
Elgsenos pokyčių apraiškos:
- Individualūs asmenys gali intensyviau reaguoti į dirgiklius, vengti triukšmo šaltinių, ieškoti strategijų kovai su šiais garsais, o retais atvejais pasireikšti agresyviu ar smurtiniu elgesiu (Naylor ir kt., 2022).
Diagnozė
Mizofonijos įvertinimui dažnai naudojamas Oksfordo universiteto klinikinės psichologės J. Gregory sukurtas klausimynas. Šis sutrikimas dažnai diagnozuojamas asmenims, sergantiems gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), autizmo spektro sutrikimai, depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ar potrauminio streso sindromas (Leroy ir kt., 2021).
Gydymo metodai. Nors nėra universalaus gydymo metodo, mizofonijos simptomams mažinti taikomi šie būdai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti kurti įveikos strategijas;
- Garso desensibilizacija, naudojant triukšmą maskuojančius prietaisus;
- Farmakologinė terapija, kai skiriami antidepresantai ar anksiolitikai (Naylor ir kt., 2022; Woods ir Pyne, 2019).
Išvados ir perspektyvos
Mizofonija reikšmingai pablogina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai, siekiant geriau suprasti šio sutrikimo etiologiją, simptomatiką ir atrasti veiksmingus gydymo metodus. Be to, svarbu didinti visuomenės informuotumą apie mizofoniją, siekiant suteikti reikalingą pagalbą sergantiems ir jų šeimoms (Kumar ir kt., 2021; Naylor ir kt.., 2022).
Jeigu patiriate aprašytus požymius, ar pastebite šeimos narių nepriimtiną emocinę reakciją į tam tikrus dirgiklius – kreipkitės pagalbos į gydymo įstaigą.
Naudota Literatūra:
- Kumar, S., Tansley-Hancock, O., Sedley, W., Winston, J. S., Callaghan, M. F., & Griffiths, T. D. (2021). Neural correlates of misophonia: Evidence from fMRI. Journal of Neuroscience, 41(4), 722–730. https://doi.org/10.1523/JNEUROSCI.1831-20.2021
- Naylor, G., Millar, A., & Wilson, S. (2022). Cognitive behavioral therapy for misophonia: A systematic review. Journal of Clinical Psychology, 78(6), 1243–1255. https://doi.org/10.1002/jclp.23336
- Woods, D. L., & Pyne, T. (2019). Cognitive Behavioral Therapy for Misophonia: A Pilot Study. Cognitive Therapy and Research, 43(4), 831–840. https://doi.org/10.1007/s10608-018-9988-4
- Leroy, M., Petermann, F., & Mathews, M. (2021). Misophonia: A neuropsychological perspective. Cognitive Processing, 22(3), 351–365. https://doi.org/10.1007/s10339-021-01008-7
- Rosenthal, L. (2022). Misophonia in adolescents: Prevalence and impact. Problems of Psychology in the 21st Century, 16(1), 36–48. https://doi.org/10.33225/ppc/22.16.36