Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžė kaip individo „fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų nebuvimą“. Vyresnio ir senyvo amžiaus gyventojų sveikatą įtakoja daugelis veiksnių, tačiau vienas svarbiausių iš jų fizinis aktyvumas, nes įvairi fizinė veikla padeda vyresnio amžiaus žmonėms stiprinti sveikatą, išlikti judriems, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, be to, padeda išsaugoti savarankiškumą kasdieniniame gyvenime [1].
Senėjimas yra natūralus ir laipsniškas procesas, tačiau senatvės riba įvairiuose moksliniuose šaltiniuose nėra tiksliai nustatoma. Europos Sąjungos statistikos tarnyba ir PSO pagyvenusiais asmenimis siūlo laikyti 65 metų amžiaus sulaukusius gyventojus. Jungtinės Tautos pagyvenusiais asmenimis įvardija asmenis sulaukusius 60 metų. Lietuvoje vyresnių žmonių tiksline grupe, į kurią orientuota sveikos gyvensenos skatinimo ir profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, taip pat yra laikomi asmenys sulaukę 60 metų [2, 3].
Greitai senstančioje visuomenėje vyresniems ir senyvo amžiaus žmonėms tenka nuo septynių iki dešimties kartų didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai nei jaunesniems žmonėms. Eurostato duomenimis, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta – kas penktas šalies gyventojas vyresnis negu 60 metų. Oficialios statistikos duomenimis 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų 793 903 (27, 7 proc.) vyresni nei 60 metų. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis prognozuojama, kad 2030 m. 60 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje skaičius bus 29 proc., o 2060 m. 37 proc. [4, 5, 6].
Tikslių duomenų apie vyresnio ir senyvo amžiaus Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą praktiškai nėra. 2022 m. Lietuvoje atlikto gyvensenos stebėsenos tyrimo duomenimis suaugusiųjų (vyresnių ir senyvo amžiaus gyventojų grupė atskirai neišskirta), kurie užsiima energinga fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas ir daugiau per savaitę, sudaro 28,3 proc., 2018 m. tokių suaugusiųjų buvo 40,2 proc. Naujausi Eurobarometro tyrimo duomenys rodo padidėjusį niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių Lietuvos gyventojų (vyresnių ir senyvo amžiaus gyventojų grupė atskirai neišskirta) skaičių – per keturis metus jis išaugo nuo 46 proc. (2013 metais) iki 51 proc. (2017 metais) ir yra didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį (46 proc.) [15].
Sukaupta labai daug patikimų mokslinių duomenų, patvirtinančių, jog ilgalaikis mažas suaugusių, pagyvenusių bei senų žmonių fizinis aktyvumas (arba nejudri gyvensena) yra svarbus antsvorio bei nutukimo, hiperlipidemijos, pirminės arterinės hipertenzijos, 2-ojo tipo cukrinio diabeto, depresijos bei nerimo sutrikimų, osteoporozės, metabolinio sindromo, kai kurių vėžio formų veiksnys, kuris reikšmingai padidina bendrąjį mirtingumą [10,11,12]. Būtent todėl PSO ekspertai surinko pakankamai rimtų mokslinių duomenų ir jų pagrindu sukūrė naujas Bendrąsias fizinio aktyvumo ir nejudrios gyvensenos rekomendacijas trims amžiaus grupėms (5–17, 18–64 ir > 65 metų) [7]. Vyresnio ir senyvo amžiaus grupės žmonėms rekomenduojama:
- Visi vyresni nei 65 metų asmenys turėtų reguliariai užsiimti fizine veikla.
- Visi vyresni suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių; arba gauti bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio; arba užsiimti šių dviejų skirtingo intensyvumo veiklų (vidutinio ir didelio intensyvumo) deriniu.
- Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę vidutiniu arba didesniu intensyvumu būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą, siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti.
- Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą ir raumenų jėgą įvairiomis kompleksinio poveikio veiklomis, siekiant sumažinti griuvimų pavojų ir išvengti galimų kaulų lūžių bei pagerinti apsitarnavimo galimybes, kad išliktų funkcinis pajėgumas bei gebėjimas normaliai judėti (mobilumas).
- Siekiant didesnės naudos sveikatai, būtina pasiekti daugiau nei 300 min. vidutinio arba 150 min. didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio per savaitę. Arba, kaip jau minėta, galima taikyti skirtingo intensyvumo veiklų derinį ir taip pasiekti rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį [7].
Vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims fizinė veikla padeda pasiekti šių naudingų sveikatos rezultatų: sumažėja mirtingumas dėl visų priežasčių, sumažėja mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei atskirų vėžio formų (krūties, gimdos, storosios žarnos, prostatos ir kt.), mažėja 2-ojo tipo cukrinio diabeto atvejų, padidėja kaulų tankis ir tvirtumas, gerėja psichinė sveikata – sumažėja nerimo ir depresijos simptomai, pagerėja pažintinės funkcijos ir miegas. Fizinis aktyvumas taip pat gali pagelbėti esant antsvoriui bei nutukimui ir kt. Vyresnio amžiaus žmonėms tikslingas fizinis aktyvumas padeda užkirsti kelią galimiems kritimams ir patiriamoms kritimo traumoms bei sveikatos ir funkcinių gebėjimų pablogėjimui dėl patirtų traumų [8,9,13].
Jeigu vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos ar įvairių kitų priežasčių, negali įgyvendinti fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs (pavyzdžiui, išeiti iš namų į lauką pasivaikščioti), atsižvelgdami į savo realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus. Kad fizinis aktyvumas būtų naudingas sveikatai, jo apimtis ir intensyvumas turėtų būti paskirti individualiai, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir pomėgius, todėl rekomenduojama pasitarti su gydančiais gydytojais ir kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais, vadovautis asmeninių trenerių rekomendacijomis [15].
Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių dalių, daranti įtaką ne tik sveikatai, gyvenimo kokybei, bet ir mirtingumui dėl įvairių priežasčių. [8,9,10]. Fizinis aktyvumas neginčijamai teigiamai veikia: ilgalaikę bei trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir judėti, gebėjimą bendrauti, leidžia būti aktyviems kasdieninėje veikloje [11,12]. Mokslinėje literatūroje suaugusių ir pagyvenusių asmenų fizinio aktyvumo didėjimas dažniausiai siejamas su jo skatinimu panaudojant kuo įvairesnius metodus bei priemones. Fizinio aktyvumo nauda vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei ir sveikatai – neabejotina. Įrodyta, kad net ir ilgą laiką nejudriai gyvenęs žmogus, tapęs fiziškai aktyvesnis, gali pagerinti savo sveikatą ir tai nepriklauso nuo amžiaus. Bet kokia fizinė veikla yra geriau nei nejudri gyvensena [2,15,16,17].
Literatūros šaltiniai:
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6304477/
- https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/sveikas-senejimas/
- https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Ageing_Europe_-_statistics_on_population_developments
- https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/fizinis-aktyvumas
- 5. https://osp.stat.gov.lt/
- https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/13-52-1-PB.pdf
- https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
- https://www.who.int/publications/i/item/9789240015128
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10435089/
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1555415522002549
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC1402378/
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9902068/
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8855984/
- PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA. Vilnius, 2013 m.
- HIGIENOS INSTITUTO VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRO VISUOMENĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS. SUAUGUSIŲJŲ GYVENSENSOS STEBĖSENOS TYRIMAS 2022 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Vilnius, 2022 m.
- VALSTYBINIS APLINKOS SVEIKATOS CENTRAS. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS INFORMACINIS METODINIS LEIDINYS. Vilnius, 2008 m.
- VISUOMENĖS SVEIKATA. PENKIŲ EUROPOS ŠALIŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SVEIKATOS RESURSAI IR PASTANGOS JUOS DIDINTI 2011 m.
- BENDROSIOS FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS VISOMS AMŽIAUS GRUPĖMS. Vilnius, 2021 m.