Gimdos kaklelio vėžys yra opi visuomenės sveikatos problema. Tai ketvirtas pagal paplitimą ir vienas pirmaujančių pagal mirties atvejų skaičių vėžinis susirgimas moterų populiacijoje. Lietuvoje 2022 m. ligotumas gimdos kaklelio vėžiu sudarė 0,75 atvejų skaičiuojant 1 000 gyventojų. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai paprastai diagnozuojami nuo užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu (ŽPV) praėjus 5–10 m., susirgimų skaičiui piką pasiekiant 25–35 m. moterų grupėje, o gimdos kaklelio vėžys dažniausia nustatomas kiek vyresnio amžiaus moterims (nuo 35 m.).
Žmogaus papilomos virusas ir gimdos kaklelio vėžys
ŽPV yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų, galinti sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant gimdos kaklelio vėžį. Kai kurie ŽPV tipai (ypač 16 ir 18) yra žinomi dėl savo ryšio su gimdos kaklelio vėžiu, kuris yra viena iš dažniausių vėžio formų moterims pasaulyje. Nors dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime ir nesukelia jokių simptomų, kai kurie viruso tipai, ypač „didelių rizikų” tipai, pvz., ŽPV 16 ir 18, gali sukelti ilgalaikes infekcijas. Šios lėtinės infekcijos gali sukelti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kurie laikui bėgant gali supiktybėti. Šis procesas vadinamas „ikivėžiniais pokyčiais” (displazija). Jeigu displazija nėra nustatyta anksti ir nesuteikiamas tinkamas gydymas, gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys.
Infekcijos eiga ir patologija
ŽPV užkrėsti gali tiek vyrai, tiek moterys, tačiau moterims ŽPV infekcija yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis. Kai ŽPV patenka į organizmą, jis užkrečia odos ar gleivinės ląsteles ir gali pakeisti jų struktūrą. Dažniausiai šios infekcijos būna besimptomės, ir kūnas jas pašalina per kelis mėnesius ar metus. Tačiau jeigu žmogaus imuninė sistema nesugeba kovoti su virusu, infekcija gali tapti lėtinė ir sukelti ląstelių pokyčius, dėl kurių išsivysto vėžys.
Profilaktika
Šiuo metu efektyviausia prevencijos priemonė yra vakcina nuo ŽPV, kuri apsaugo nuo pagrindinių „aukštos rizikos“ tipų. Vakcina rekomenduojama tiek mergaitėms, tiek berniukams prieš pradėjus lytinį gyvenimą, kad būtų užkirstas kelias infekcijoms. Ji padeda sumažinti riziką ne tik gimdos kaklelio vėžiui, bet ir kitoms vėžio rūšims. Kadangi ŽPV laikomas atsakingu beveik už visus gimdos kaklelio vėžio atvejus, didžiosios jų dalies būtų galima išvengti laiku taikant atitinkamas prevencines priemones. Jas galima suskirstyti į dvi grupes:
-pirminė prevencija apima vakcinaciją nuo ŽPV ir edukaciją ŽPV plitimo klausimais;
-antrinė prevencija– patikros dėl gimdos kaklelio pokyčių programas ir nustatytų ikivėžinių pokyčių gydymą.
Dideli sergamumo gimdos kaklelio vėžiu skaičiai leidžia manyti, jog prevencinių priemonių taikymo mastas nėra pakankamas. Viena galimų šio reiškinio priežasčių – moterų žinių stoka apie gimdos kaklelio vėžį, lemianti mažesnį domėjimąsi jo prevencijos galimybėmis. švietimas apie rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, nesaugūs lytiniai santykiai ir nesveika gyvensena, taip pat gali padėti mažinti vėžio paplitimą.
Gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydomas, jei diagnozuojamas ir gydomas ankstyvoje ligos stadijoje. Moterys turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei pastebi šiuos simptomus:
- neįprastas kraujavimas tarp menstruacijų, po lytinių santykių arba menopauzės metu;
- padidėjęs ar nemalonaus kvapo išskyros iš makšties;
- tokie simptomai kaip nuolatinis nugaros, kojų ar dubens skausmas;
- svorio kritimas, nuovargis ir apetito praradimas;
- makšties diskomfortas;
- patinimas kojose.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Naudota literatūra:
- World Health Organization. (2020). „Cervical Cancer: Key Facts”. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cervical-cancer
- Bray, F., Lortet-Tieulent, J., Ferlay, J., et al. (2023). „Global cancer statistics 2020: GLOBOCAN estimates of incidence and mortality worldwide for 36 cancers in 185 countries”. CA: A Cancer Journal for Clinicians, 73(1), 17–50. https://doi.org/10.3322/caac.21660
- Bogani et al. (2018). The role of human papillomavirus vaccines in cervical cancer: Prevention and treatment. Critical Reviews in Oncology/Hematology, Volume 122, pages 92-97. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1040842817304134
- Drolet, M., Bénard, É., Pérez, N., et al. (2019). „Population-level impact and herd effects following the introduction of human papillomavirus vaccination programs: updated systematic review and meta-analysis”. The Lancet, 394(10197), https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31255301/
- https://visuomenessveikata.hi.lt/moteru-informuotumas-apie-gimdos-kaklelio-vezio-prevencijos-galimybes/
- https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/gimdos-kaklelio-vezio-prevencija/