Mokslo metų pradžia daugeliui šeimų asocijuojasi su naujais iššūkiais ir galimybėmis, tačiau šis laikotarpis taip pat kelia ir kitą problemą – didėjančią oro taršą, kurią sukelia intensyvesnis transporto srautas. Rugsėjo mėnesį, kai prasideda mokslo metai, miestų gatvėse pastebimas žymus transporto priemonių skaičiaus augimas, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Lietuvos policija primena, kad saugumą kelyje užtikrina atidumas, drausmingumas ir atsargumas.
Transportas yra vienas pagrindinių oro taršos šaltinių miestuose, nors vietinė, komercinė ir pramoninė veikla taip pat prisideda prie oro kokybės blogėjimo. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 70–80% oro taršos dideliuose besivystančių šalių miestuose kyla dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Šias emisijas lemia senos ir prastai prižiūrimos transporto priemonės, nepakankamai išvystyta kelių infrastruktūra bei prastos kokybės kuras. Rugsėjo pradžioje, kai tūkstančiai mokinių ir studentų grįžta į mokyklas ir universitetus, transporto srautas smarkiai išauga, o kartu didėja ir oro tarša. Ši problema kelia susirūpinimą tiek mokslininkams, tiek visuomenei, ypač miestų gyventojams, kurie kasdien susiduria su didėjančia automobilių koncentracija gatvėse.
Vaikų sveikata – pavojuje
Europos aplinkos agentūra nurodo, kad vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių, kenčiančių nuo užteršto oro. Vaikų sveikatos apsauga yra svarbus prioritetas klimato ir aplinkos apsaugos politikose, nes vaikai yra ypač jautrūs oro taršai. Dėl mažesnio ūgio, greitesnio kvėpavimo tempo ir dar besivystančios imuninės sistemos vaikai susiduria su didesne rizika kvėpuoti užterštu oru, ypač intensyvaus eismo vietose.
Moksliniai tyrimai rodo, kad didėjanti transporto sukelta tarša mokslo metų pradžioje turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai ir mokymosi rezultatams. Mokyklų aplinkoje, kur transporto srautai yra dideli, padidėja smulkiųjų dalelių (PM2.5) ir azoto dioksido (NO2) koncentracijos, kurios gali prasiskverbti į mokyklų pastatus ir pakenkti vaikų sveikatai. Vaikai, gyvenantys ar besimokantys šalia užterštų kelių, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma, o tai dar labiau pablogina jų mokymosi rezultatus. Ši problema ypač aktuali mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, kurios turi ribotas galimybes apsisaugoti nuo taršos poveikio.
Priemonės oro taršai mažinti
Nors kai kuriose vietovėse buvo įgyvendintos įvairios priemonės siekiant sumažinti transporto sukeltą taršą (griežtesnių emisijos normų įvedimas Londone), rezultatai skiriasi – kai kur tarša sumažėjo, tačiau kitur ji liko tokia pati arba netgi padidėjo dėl kitų veiksnių . Todėl, prasidėjus mokslo metams, oro kokybės gerinimas aplink mokyklas išlieka svarbiu tikslu, siekiant apsaugoti vaikų sveikatą ir mokymosi galimybes.
Ilgalaikėje perspektyvoje transporto tarša prisideda prie klimato kaitos ir tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, sukeldama kvėpavimo takų ligas, širdies ir kraujagyslių sutrikimus ir netgi vėžį. Tai ypač aktualu didmiesčiuose, kur dėl intensyvaus eismo oro kokybė dažnai blogėja. Mokslininkai vis dažniau perspėja apie augančias rizikas, susijusias su oro tarša, ir ragina imtis veiksmų šiai problemai spręsti.
Vienas iš galimų sprendimų – skatinti viešojo transporto naudojimą, plėtoti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą bei automobilių dalijimosi paslaugas . Taip pat svarbu plėtoti elektrinių transporto priemonių tinklą ir užtikrinti, kad viešasis transportas būtų ne tik ekologiškas, bet ir patogus bei prieinamas, kad žmonės būtų skatinami jį rinktis vietoje privačių automobilių.
Poreikis keisti visuomenės požiūrį
Švietimo ir informavimo kampanijos yra būtinos norint pakeisti visuomenės požiūrį į transporto naudojimą. Kuo daugiau žmonių suvoks transporto taršos padarinius ir alternatyvių transporto būdų naudą, tuo lengviau bus pasiekti pokyčių. Miesto planavimas turėtų būti orientuotas į darnią miestų plėtrą, kurioje viešasis transportas, dviračių takai ir pėsčiųjų zonos būtų integruotos taip, kad mažėtų priklausomybė nuo automobilių. Tik visapusiškai planuojant ir koordinuojant veiksmus galime sėkmingai spręsti transporto taršos problemą ir užtikrinti švaresnę bei sveikesnę ateitį.
Naudoti Šaltiniai
- European Environment Agency. Air pollution and children’s health (2023). https://www.eea.europa.eu/publications/air-pollution-and-childrens-health
- European Environment Agency. Europe’s air quality status (2024). https://www.eea.europa.eu/publications/europes-air-quality-status-2024
- Lietuvos policija. Patarimai eismo dalyviams. https://policija.lrv.lt/lt/policija-pataria/
- Ahmad Jonidi Jafari, · Esmail Charkhloo, · Hasan Pasalari. Urban air pollution control policies and strategies: a systematic review (2021). https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8617239/pdf/40201_2021_Article_744.pdf
- Smith, C., Drinkwater, A., Modlich, M., Van Der Horst, D., & Doherty, R. IAQ and environmental health literacy: lived experiences of vulnerable people (2024). https://journal-buildingscities.org/articles/418/files/668fadaec7a98.pdf
- Stephanie Osborne, Onyekachi Uche, Christina Mitsakou, Karen Exley, Sani Dimitroulopoulou. Air quality around schools: Part I – A comprehensive literature review across high-income countries (2021) https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0013935121001110?via%3Dihub
- Conte Keivabu, R., Rüttenauer, T. London congestion charge: the impact on air pollution and school attendance by socioeconomic status (2022). https://rdcu.be/dSdAX
- Xuying Ma , Ian Longley , Jay Gao , Jennifer Salmond Assessing schoolchildren’s exposure to air pollution during the daily commute – A systematic review (2020). https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0048969720339115?via%3Dihub
- Specialioji ataskaita 04/2024: ES kelių eismo saugumo tikslų siekimas – Laikas perjungti aukštesnę pavarą https://www.eca.europa.eu/lt/publications/sr-2024-04