Menu Close

NUGAROS SKAUSMO PAPLITIMAS, RŪŠYS IR PRIEŽASTYS

      Nugaros skausmai yra dažniausias nustatomas skeleto raumenų skausmas pasaulyje (Kresal et al., 2017; Tarasevičiūtė ir kiti, 2020). Nugaros skausmas gali susidaryti daugybėje potencialių anatominių šaltinių tokiuose, kaip nervų šaknų, raumenų, fascinių struktūrų, kaulų, sąnarių, tarpslanksteliniuose diskuose ir organuose pilvo ertmėje.

    Nugaros skausmas gali pasireikšti dėl psichologinių faktorių: streso, depresijos ir/arba nerimo. Labiausiai pasaulyje paplitęs nugaros skausmas yra juosmens dalies stuburo skausmas (lower back pain). Chroninis apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas didėja nuo trisdešimtų gyvenimo metų iki šešiasdešimties ir dažniau pasireiškia moterims (Meucci et al., 2015; Illes, 2015).

    Uždegiminis nugaros skausmas, tai toks skausmas, kuris susiformuoja stuburo kanale ir kryžkaulio sąnariuose. Šis skausmas yra chroniškas ir skiriasi nuo mechaninio nugaros skausmo. Uždegiminis nugaros skausmas dažniausiai pasireiškia stuburo juosmeninėje dalyje ir gali būti susijęs su sėdmens raumenų skausmu (Lassiter & Allam, 2022).

    Viršutinės nugaros dalies skausmas. Dažnai žmonės, kurie skundžiasi kaklo ir pečių skausmu patiria ir uždegiminius nugaros skausmus ir atvirkščiai, nugaros skausmas gali persimesti į pečius ir kaklą. Dėl skausmų žmogui reikia koreguoti stovėsena, kad nebūtų tiek skausmo, arba koreguoti miegojimo ir sėdėjimo pozas (Rizzello et al., 2019).

    Rizzello ir kolegų (2019) tyrimas, kuris teigia, kad skirtingose Europos regionuose nugaros skausmo paplitimas išsidėstęs labai nevienodai. 84 procentai pasaulio populiacijos yra patyrę skausmą susijusį su nugara per savo gyvenimą, 23 procentai patiria chronišką apatinės nugaros skausmą ir apie 11-12 procentų žmonių pasaulyje dėl apatinės nugaros skausmų yra su negalia.

    Kiti autoriai teigia, kad šis procentas svyruoja nuo 60 iki 90 procentų viso pasaulio žmonių nors kartą per savo gyvenimą patyrę apatinės nugaros skausmą (Kresal et al., 2017).

    Tamrakar ir kolegų (2021) atliko tyrimą, kuriame aiškinosi apatinės nugaros dalies skausmo paplitimą visame pasaulyje. Tyrimas apėmė 103 šalis. Tyrėjai išsiaiškino, kad pirmo pasaulio šalys pasižymėjo didžiausiu apatinės nugaros skausmo paplitimo procentu (61%).

    Dažnai pagal tai kas sukelia nugaros skausmą jis skirstomas į specifinė ir nespecifinį.  Žmonės, kurie dirba fiziškai sunkius darbus, turi gretutinių fizinių ir psichologinių sutrikimų, rūkantieji, viršsvoriu ir nutikimu pasižymintieji yra didžiausios rizikos apatinės nugaros skausmui atsirasti  (Hartvigsen et al., 2018).

    Kalbant apie nugaros skausmą reikia nepamiršti, kad darbo pobūdis gali būti vienas iš šio nugaros skausmų sukėlėjų. Darbe mes praleidžiame nuo 4-8 valandų ar net ilgiau, tai pat turime darbų namų buityje, todėl reikia atkreipti dėmesį į darbo pobūdį ir ar tai gali sukelti nugaros skausmus.

    Kresal ir kolegos (2017) atliko tyrimą, kuriame tyrė profesionalių vairuotojų apatinės nugaros skausmų rizikos faktorius. Tyrime dalyvavo 275 vairuotojus, kurių dauguma vyrai, amžiaus vidurkis 41,6 metai. Rezultatai atskleidė, kad labiausių nugaros skausmus sukelia sunkių daiktų kilnojimas ir nešimas, nepalankios darbo sąlygos, prasta fizinė sveikata, reguliarus vėlyvų vakarų leidimas mieste, pamaininis darbas ir stresas.

    Yuan ir kolegų (2022) atliktame tyrimas nustatė, kad psichologinės problemos gali sukelti nugaros skausmus, šiuo specifiniu atveju psichologiniai sutrikimai susiję su depresija.  Psichologinis rizikos veiksnys pasireikštis dažniau moterims.

    Harvardo sveikatos laiške (2014) rašoma, kad trys pagrindinės priežastys nulemiančios apatinės nugaros skausmų atsiradimą yra patempimai ir pertempimai, tarpslanstelinių diskų problemos ir stuburo stenozė. Tempimai ir pertempimai yra pagrindinis apatinės nugaros skausmo sukėlėjas. Tempimas tai traumą, kai pažeidžiami nugaros raiščiai, kurie tvirtinasi prie nugaros kaulų, pertempimai tai kai patempiamas raumuo ar sausgyslės, kurios tvirtinasi prie nugaros kaulų. Kai diskai susidėvi, gali įvykti skilimas išoriniame disko sluoksny, tada minkštieji vidaus audiniai sujaudina stuburo nervus ir tai gali sukelti skausmą. Stuburo stenozė tai, kai nugaros smegenys yra spaudžiamos dėl prieš tai minėtų diskų išsipūtimo, sustorėjusių raiščių ar mažų ataugų vadinamų kaulų spurtais.

    Dažnai nugaros skausmus sukelia fizinis stuburo ir jo atskirų dalių degeneracija bėgant metams. Mokslininkai (Urban et al., 2020) teigia, kad stuburo slankstelių diskų degeneracija sukelia apatinės nugaros dalies skausmą. Tai pat autoriai teigia, kad psicho-socialiniai (darbas, laisvalaikis) faktoriai, tai pat turi įtakos apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimui.

    Viršutinės nugaros dalies skausmų dažnai įtakoja profesija ir darbo aplinka. Pastebima, kad žmonės, kurie dirba pastovų sėdimą darbą, prie kompiuterio, patiria nugaros, kaklo ir pečių skausmus, kurie kartu siejasi (van Vledder & Louw, 2015).

    Yang ir kolegų (2020) atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 542 tiriamieji. Autoriai bandė išsiaiškinti ar juosmens sąnarių facetinis tropizmas ar tai įtakoja chronišką apatinės nugaros skausmą. Tyrimo rezultatai atskleidė facetinis tropizmas ir aukštas kūno masės indeksas yra statistiškai reikšmingas rizikos faktorius chroniškam apatinės nugaros skausmui.

    Vienas iš mažiau tyrinėtų faktorių, kuris nulemia būsimą nugaros skausmą yra genetinis paveldas, kuris stipriai įtakoja stuburo degeneraciją. Genetika manoma, kad stipriai nugaros skausmą įtakojantis veiksnys, skausmo pobūdį ir stuburo funkcionavimą, įskaitant, kaip stuburas reaguoja į skirtingas gydymo formas. Mokslininkai tokį požiūrį į stuburo problemų priežastį „genetika“ vadina revoliucija nugaros skausmų srityje (Adams et al., 2012). Dario ir kolegų (2015) atliktame apžvalgoje, teigiama, kad nutukimas, turi įtakos apatinės nugaros skausmui, tačiau ji nedidelė. Tai pat minima, kad genetika  turi statistiškai reikšmingą įtaką susijusią su apatinės nugaros dalies skausmais.

    Kitame tyrime numanoma, kad žmogaus genetinis tipas leis nusakyti individo riziką patirti chroninį apatinės nugaros skausmą  prieš jam atsirandant. Tai pat manoma, kad genetika padės nustatant reikalingą gydymą, kokius medikamentus naudoti ir priimti mažiau radikalius sprendimus gydymui, tokius, vengiant tokių, kaip nugaros medicininės operacijos (Sunstov el al., 2020).

    Pasireiškiant stipriam/aštriam apatinės nugaros skausmui yra svarbi greita ir tiksli diagnozė ir atskyrimas konkretaus skausmo nuo nekonkretaus. Konkretaus nugaros skausmo atveju gydymas turėtų būti sutelktas į skausmo sukėlėją. Nekonkretaus skausmo atveju svarbu skausmo numalšinimas ir greita aktyvi mobilizacija turėtų būti terapeutinis gydymo pasirinkimas (Illes, 2015). Dažnai apatinės nugaros skausmui nustatyti naudojami radiologinės diagnostikos metodai, tačiau šio tyrimo nereikia laikyti auksiniu standartu bandant diagnozuoti nugaros skausmus. Pažangūs vizualizacijos metodai dažnai neužtenka nustatant galutinę diagnozę (Tarasevičiūtė ir kiti, 2020). Heidari ir kolegų (2015) atliktame darbe kalbama, kad magnetinis rezonansas yra plačiai naudojamas nustatant pacientų apatinės nugaros dalies skausmą, tačiau jo naudojimas brangus ir mažai prieinamas, lokalizacijos atžvilgiu. Todėl plačiausiai, kaip alternatyva, naudojamas ultragarsas nustatyti priežastis sukeliančias apatinės nugaros dalies skausmą. Apatinės nugaros skausmui diagnozuoti galima pasitelkti tokias priemones, kaip neurologinis paciento ištyrimas.

    Klubo sąnario patalogijos sukeltą apatinės nugaros skausmą leidžia diagnozuoti Patriko teigiamas testas, o fizinio ištyrimo „auksiniu standartu“ nustatant disko išvaržos sukeltą skausmą išlieka Lasego mėginys (Tarasevičiūtė ir kiti, 2020). Nustatant nugaros skausmą ir jo sunkumą labai padeda paciento nugaros skausmo istorija ir trumpas klausimynas apie dabartinį skausmą.

    Paprastas nugaros skausmo intensyvumo klausimynas suteikia didžiule pagalbą norint diagnozuoti nugaros skausmą tipą ir parinkti geriausią gydymą.

    Svarbu sužinoti ne tik nugaros skausmo intensyvumą, bet tai pat kiek laiko skausmas trunka: ūmus skausmas jei trunka mažiau nei 4 savaitės, pusiau ūmus jei trunka tarp 4 ir 12 savaičių ir chroniškas nugaros skausmas jei trunka daugiau nei 12 savaičių.

    Paprastas vizualinis apžiūrėjimas prasideda tik pacientui įžengus per duris. Gydytojas stebi, kaip pacientas eina, kaip stojasi arba sėdasi ant kėdės, tai padeda išsiaiškinti nugaros skausmo intensyvumą.

    Balague ir kolegų (2012) atliktas tyrimas teigia, kad fiziniai pratimai yra efektyviausia intervencija apatinės nugaros skausui gydyti. Kitos intervencijos tokios, kaip streso mažinimas, speciali avalynė ar vidpadžiai, nugaros priemonės (juosmens diržai ir kt.)  yra neefektyvios.

    Tyrime, kuriame buvo tiriamas darbuotojų dirbančių prie kompiuterių kėdžių aukščio reguliavimas norint sumažinti nugaros skausmus, gauta, kad vien tik kėdės ir darbo stalo pritaikymas individualiems poreikiams sumažino skausmą susijusį su viršutine nugaros dalimi (van Vledder & Louw, 2015).

    Labai svarbu darbo vietą pritaikyti pagal individualius poreikius.

    Nugaros skausmas- gana dažna patologija, atsiradus skausmo sindromui, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Patologijos priežastys yra labai skirtingos, gydytojas nustato diagnozę pagal anamnezę, tyrimus, paciento nusiskundimus. Gydymo metu vartojami vaistai(pirmiausia vaistai nuo skausmo), rekomenduojama atlikti masažą, mankštos terapiją, fizinis aktyvumas ir emocinė sveikata.

Rekomendacijos:

  • vengti ilgo buvimo lovoje – fiziškai aktyvūs pacientai kenčia mažiau skausmo;
  • užsiimti lengvu sportu – geriausia vidutinė fizinė veikla;
  • išlaikyti taisyklingą laikyseną;
  • padidinti stuburo lankstumą;
  • dėvėti korsetus ir diržus stuburui;
  • paveiktą vietą patepkite šiluma ir šalčiu;
  • mesti rūkyti – nikotinas sukelia mažų kraujagyslių spazmą, dėl kurio sutrinka mikrocirkuliacija ir nutrūksta deguonies tiekimas į audinius;
  • atsipalaidavimo pratimai.

Atlikite šį pratimą prieš miegą: tai padės atsikratyti nugaros skausmo, suformuos stipresnį pilvo presą!

 

Šaltiniai

  1. Adams, M. A., Bogduk, N., Burton, K., & Dolan, P. (2012). The Biomechanics of Back Pain-E-Book. Elsevier health sciences.
  2. Balagué, F., Mannion, A. F., Pellisé, F., & Cedraschi, C. (2012). Non-specific low back pain. The lancet, 379(9814), 482-491.
  3. Heidari, P., Farahbakhsh, F., Rostami, M., Noormohammadpour, P., & Kordi, R. (2015).The role of ultrasound in diagnosis of the causes of low back pain: a review of the literature. Asian Journal of Sports Medicine, 6(1).
  4. Illes, S. T. (2015). Low back pain: when and what to do. Orvosi hetilap, 156(33), 1315-1320.
  5. Yang, M., Wang, N., Xu, X., Zhang, Y., Xu, G., Chang, Y., & Li, Z. (2020). Facet joint parameters which may act as risk factors for chronic low back pain. Journal of Orthopaedic Surgery and Research, 15(1), 185. https://doi-org.ezproxy.lsu.lt:2443/10.1186/s13018-020-01706-6.
  6. Tamrakar, M., Kharel, P., Traeger, A., Maher, C., O’Keeffe, M., & Ferreira, G. (2021). Completeness and quality of low back pain prevalence data in the Global Burden of Disease Study 2017. BMJ global health, 6(5), e005847.
  1. Kresal, F., Suklan, J., Roblek, V., Jerman, A., & Meško, M. (2017). Psychosocial Risk Factors for Low Back Pain and Absenteeism among Slovenian Professional Drivers. Central
  2. Lassiter, W., & Allam, A. E. (2022). Inflammatory Back Pain. [žiūrėta 2022 m. sausio24d.];Prieiga internetu: https://search-ebscohost.com.ezproxy.lsu.lt:2443/login.aspx?direct=true&db=cmedm&AN=30969575&site=ehost-live.
  3. Meucci, R. D., Fassa, A. G., & Faria, N. M. X. (2015). Prevalence of chronic low back pain:systematic review. Revista de saude publica, 49, 73.
  4. Rizzello, E., Ntani, G., & Coggon, D. (2019). Correlations between pain in the back and neck/upper limb in the European Working Conditions Survey. BMC Musculoskeletal Disorders, 20(1), 38. https://doi-org.ezproxy.lsu.lt:2443/10.1186/s12891-019-2404-8.
  5. Dario, A. B., Ferreira, M. L., Refshauge, K. M., Lima, T. S., Ordoñana, J. R., & Ferreira, P. H. (2015). The relationship between obesity, low back pain, and lumbar disc degeneration when genetics and the environment are considered: a systematic review of twin studies. The spine journal, 15(5), 1106-1117.
  6. Solomou, A., Kraniotis, P., Rigopoulou, A., & Petsas, T. (2018). Frequent Benign, Nontraumatic, Noninflammatory Causes of Low Back Pain in Adolescents: MRIFindings. Radiology Research and Practice, 2018, 7638505. https://doi-org.ezproxy.lsu.lt:2443/10.1155/2018/7638505..
  7. Suntsov, V., Jovanovic, F., Knezevic, E., Candido, K. D., & Knezevic, N. N. (2020). CanImplementation of Genetics and Pharmacogenomics Improve Treatment of Chronic Low Back Pain?. Pharmaceutics, 12(9), 894.
  8. Taraseviciūtė, K., Marozaitė, R. K. & Astasauskaite, E. (2020). Low back pain in general practice. Journal of Medical Sciences, 8(13), 214-221.
  9. Urban, J. P., & Fairbank, J. C. (2020). Current perspectives on the role of biomechanical loading and genetics in development of disc degeneration and low back pain; a narrative review. Journal of biomechanics, 102, 109573.
  1. van Vledder, N., & Louw, Q. (2015). The effect of a workstation chair and computer screen height adjustment on neck and upper back musculoskeletal pain and sitting comfort in office workers. The South African Journal of Physiotherapy, 71(1), 279. https://doi-org.ezproxy.lsu.lt:2443/10.4102/sajp.v71i1.279.
Skip to content