Onkologinių ligų profilaktika

Sergamumo ir mirtingumo nuo piktybinių navikų situacija yra aktuali sveikatos problema Lietuvoje. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) „Sveidra“ duomenimis, piktybiniais navikais sergančių asmenų kasmet daugėja, o mirtingumas dėl šios priežasties jau ištisus dešimtmečius išlieka viena iš didžiausių mirties priežasčių. [1]

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje 2021 m. nuo piktybinių navikų mirė 7 749 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio – 1 096 asmenys (arba 14,1 proc. visų mirusiųjų nuo piktybinių navikų), 601 (7,8 proc.) mirė nuo skrandžio vėžio, 580 (7,5 proc.) nuo krūties, 577 (7,4 proc.) nuo priešinės liaukos, 512 (6,6 proc.) nuo kasos, 507 (6,5 proc.) nuo storosios žarnos vėžio. [2]

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), remdamasi R. Doll įrodymais, išnagrinėjusi priežastis, dėl kurių kasmet miršta daugiausiai žmonių, ir norėdama pabrėžti, kad kai kurie vėžio rizikos veiksniai drauge yra ir kitų sunkių lėtinių ligų rizikos veiksniai, juos suskirstė į 2 grupes:

Bendrieji vėžio ir kitų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, diabeto, priklausomybės nuo alkoholio rizikos veiksniai:

tabako rūkymas;
alkoholio vartojimas;
nesveika mityba (įskaitant nepakankamą vaisių ir daržovių vartojimą);
nepakankamas fizinis aktyvumas;
antsvoris ir nutukimas.

Kiti svarbūs vėžio rizikos veiksniai:

fiziniai veiksniai, tokie kaip ultravioletinė spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija;
cheminiai veiksniai, tokie kaip benzpirenas, formaldehidas, alfatoksinai (maisto teršalai), asbesto dulkės;
biologiniai veiksniai, tokie kaip tam tikrų virusų ar bakterijų infekcija. [3]

Vėžio profilaktika – tai įvairių priemonių sistema, kuri padeda išvengti ligos. Tai yra esminis kovos su vėžiu būdas. Plačiai ir tinkamai taikant profilaktikos priemones piktybiniais navikais susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Tai pasakytina apie tuos piktybinius navikus, kurių rizikos veiksniai (pvz., rūkymas) žinomi ir jų galima išvengti, bei tuos, kuriems užkertamas kelias vystytis nustatant ir išgydant ikinavikinius pokyčius (pvz., gimdos kaklelio).

Yra dvi pagrindinės vėžio profilaktikos kryptys – pirminė vėžio profilaktika ir antrinė. Trečioji vėžio profilaktikos rūšis – tretinė profilaktika – skirta jau susirgusiems onkologine liga ir ji padeda išvengti arba anksti diagnozuoti ligos atkrytį.

Pirminė vėžio profilaktika – tai vėžio rizikos veiksnių įvardijimas ir jų vengimas. Pirminė vėžio profilaktika

sutelkia dėmesį į kovą su gyvenimo būdo ir aplinkos sąlygotais vėžio rizikos veiksniais. [3]

Vėžio riziką galima sumažinti šiais būdais:

Nerūkykite. Nevartokite jokių tabako gaminių. Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Plaučių vėžys – vienas dažniausių vyrų piktybinių navikų. Skaudu, kad didėja ir moterų sergamumas plaučių vėžiu. Rūkymas yra viena iš pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių. Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Efektyviausia minėtų navikų profilaktikos priemonė – mesti rūkyti, dar geriau – nepradėti rūkyti, vengti būti patalpose, kur rūkoma. Rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais labai sumažėja nustojus rūkyti. Pasiekite, kad jūsų namuose nebūtų rūkoma. Palaikykite nuostatą nerūkyti jūsų darbo vietoje. Namų, kuriuose nerūkoma, privalumai:

Namų, kuriuose nerūkoma ir nėra tabako dūmų, nerūkantys suaugusieji ir vaikai nėra veikiami pasyvaus rūkymo. Tai ypač svarbu labiau pažeidžiamos sveikatos asmenims, pavyzdžiui, sergantiems bronchine astma vaikams ir suaugusiems ar sergantiems lėtinėmis širdies bei plaučių ligomis suaugusiems.
Paaugliai, kurių tėvai nerūkė, pradėję gyventi namuose, kur leidžiama rūkyti, labiau tikėtina, kad pradės rūkyti, nei tie paaugliai, kurie ir toliau gyvena namuose, kuriuose nerūkoma.
Rūkaliai, gyvendami namuose, kuriuose nerūkoma, per dieną surūko mažiau cigarečių.
Namai, kuriuose nerūkoma, silpnesnės valios žmonėms padeda ilgiau išlikti abstinentams.
Namai, kuriuose nerūkoma, siunčia aiškia žinią kitiems, kad rūkymas yra nepriimtinas.[4]

Siekite, kad jūsų kūno svoris būtų normalus – palankus sveikatai. Tvirtai įrodyta, kad žmonės gali sumažinti riziką susirgti vėžiu sveikai maitindamiesi ir būdami fiziškai aktyvūs. Europos gyventojų, besilaikančių sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, vėžio rizika apytikriai yra 18 proc. mažesnė, palyginti su vėžio rizika gyventojų, kurių gyvenimo būdas ir kūno svoris neatitinka rekomendacijų. Sveikai gyventi reiškia turėti normalų kūno svorį, kai kūno masės indeksas (KMI) yra tarp 18,5 ir 24,9, vengti vartoti svorio didėjimą skatinantį maistą. [5]

Būkite fiziškai aktyvūs. Nustatyta, kad žmonių, kurie mažiausiai 30 min. per dieną (arba mažiausiai 150 min. per savaitę) užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, vėžio rizika 4 proc. mažesnė, palyginti su rizika žmonių, kurie mažiau nei 15 min. per dieną užsiima lengva fizine veikla. Fizinis aktyvumas, nepaisant to, koks žmogaus kūno svoris, sumažina storųjų žarnų vėžio, o moterims ir krūties bei gimdos kūno vėžio riziką. Tai yra vienos iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių Europoje. Fizinis aktyvumas padeda iškaikyti ir normalų kūno svorį, kas sumažina ir kitų rūšių vėžio riziką – inkstų, kasos, stemplės, tulžies pūslės. Taip pat yra įrodymų, kad ribojant laiką, praleidžiamą sėdint, sumažėja gimdos kūno vėžio rizika. Didelės naudos sveikatai galima tikėtis, jei vidutinio aktyvumo fizinė veikla užims mažiausiai 150 minučių per savaitę arba labai intensyvi veikla užims 75 minutes per savaitę, arba pagal galimybes bus užsiimama abiem – vidutine ir intensyvia veikla. Vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos pavyzdžiu galėtų būti organizmo ištvermę ir atsparumą keliantys fiziniai pratimai ir intensyvi aerobika. Vaikai ir jaunuoliai turi sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos per dieną, tai atlikti jie gali ir per kelis kartus, pavyzdžiui, per 2 kartus po 30 minučių. [6]

Maitinkitės sveikai. Sveika mityba – tai teisinga vartojamo maisto įvairovė ir kiekis, aprūpinantis organizmą reikiamomis kalorijoms (energija) ir tinkamomis maistinėmis medžiagomis. Tai užtikrina normalų žmogaus augimą ir vystymąsi vaikystėje, palaiko normalų suaugusio organizmo funkcionavimą, apsaugo senatvėje nuo ligų ir negalios. Teisingas maisto ir gėrimų kiekis bei jų įvairovė skirsis priklausomai nuo asmens amžiaus, kūno sudėjimo, gyvenimo produktų, turinčių daug gyvulinių riebalų ir cukraus, tokių kaip „greitas“ maistas ar saldūs gėrimai. Kaip svarbi teisinga maisto įvairovė, taip svarbus ir teisingas suvalgomo maisto kiekis. Siekiant įsitikinti, ar valgoma ne per daug, geriausia kas savaitę tikrinti kūno svorį ar kartą per mėnesį išsimatuoti liemens apimtį.

Valgykite daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių.
Ribokite kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, venkite saldžių gėrimų.
Venkite apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), ribokite raudonos mėsos ir sūraus maisto vartojimą.
Ribokite bet kokios rūšies alkoholio vartojimą. Siekiant išvengti vėžio geriausia jo nevartoti visai. [7]

Venkite per ilgai būti saulėje, ypač nuo to saugokite vaikus. naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. nesinaudokite soliariumais.

Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis. Išsiaiškinkite, ar nesate veikiami natūraliai jūsų namuose susidarančios pernelyg didelės koncentracijos radono spinduliuotės. Imkitės priemonių jai sumažinti.

Kūdikio žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu, ypač krūties. Jei tik galite, žindykite savo kūdikį.

Pakaitinė hormonoterapija (PHT) didina tam tikrų formų vėžio riziką. Ribokite PHT vartojimą.

Suteikite galimybę savo vaikams dalyvauti skiepų programose:

Hepatito B (naujagimiams)
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) (mergaitėms, berniukams).

Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio.

Gimdos kaklelio vėžio (moterys)
Krūties vėžio (moterys)
Storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys). [8][9]

Antrinė vėžio profilaktika – tai ikinavikinių pokyčių nustatymas ir jų gydymas. Ši profilaktikos rūšis glaudžiai susijusi su ankstyvąja vėžio diagnostika. Kol vėžiu susergama, audinių ląstelėse 10–20 metų vyksta ikinavikiniai pokyčiai. Juos aptikus ir išgydžius užkertamas vėžio vystymasis. Pagrindinė problema ta, kad ikinavikiniai procesai ar beprasidedantis vėžys dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais, kurie skatintų žmones kreiptis į gydytojus. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vykdomos specialios gyventojų sveikatos tikrinimo programos siekiant užkirsti kelią vėžiui išsivystyti ar onkologinę ligą nustatyti ankstyvos stadijos, kai dar galimi geri gydymo rezultatai. [3]

Lietuvoje šiuo metu vykdomos 4 tokios programos. Tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų

Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų

Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas leidžia išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų

Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu

Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.

Dėl minėtų tyrimų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, jį nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs reikiamus tyrimus. [10]

Naudota literatūra:

1.https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2022.1(96)/VS%202022%201(96)%20ORIG%20GK%20vezys.pdf

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Aktualu

Draugaukime

Steigėjas