Parvovirusas B19 buvo aptiktas 1975 m. Anglijoje kraujo donorų serume. Parvovirusai yra vieni mažiausių DNR virusų, infekuojančių žinduolių ląsteles. Šios virusų šeimos Parvoviridae pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio Parvum, kuris išvertus reiškia,- mažas. Infekcinę eritemą, dažnai vadinamą penktąja liga, sukelia žmogaus parvovirusas B19. Pavadinimas “penktoji liga” vartojamas todėl, kad ji laikoma penktąja virusine infekcija, dažniausiai sukeliančia bėrimą vaikams (pirmosios keturios yra tymai, raudonukė, vėjaraupiai ir rožinė). B19 infekcijos yra susijusios su įvairiomis klinikinėmis formomis ir, nors paprastai tai būna lengva, savaime praeinanti liga, tam tikriems pacientams infekcija gali sukelti sunkių nepageidaujamų padarinių. Maždaug 2 iš 10 žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu, nejaučia jokių simptomų.
Etiologija
- Parvovirusas B19 paplitęs visame pasaulyje.
- Dažniausiai serga 5-15 metų amžiaus vaikai, tačiau galimybė susirgti išlieka ir suaugusiems.
- Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.
Parvoviruso B19 infekcijai būdingi simptomai:
- Karščiavimas,
- Galvos skausmas,
- Kosulys,
- Gerklės skausmas,
- Bėrimas,
- Sąnarių skausmas.
- Parvovirusais gali užsikrėsti ir gyvūnai (pvz.: katės ir šunys). Tačiau svarbu nesupainioti su žmonių parvovirusine infekcija.
- Žmonės gyvūnų parvovirusais užsikrėsti negali.
- Šunys ir katės gali būti skiepijami, siekiant juos apsaugoti nuo užsikrėtimo šia infekcija.
Inkubacinis ir užkrečiamasis periodas:
- Inkubacinis periodas: nuo 4 iki 28 dienų (vidutiniškai 16-17 dienų).
- Žmogus labiausiai užkrečiamas ligos pradžioje, kai paprastai tik karščiuoja arba jaučia į peršalimą panašius simptomus.
- Nemažai Parvoviruso infekcijų praeina be simptomų.
Užkrečiamasis periodas
- Pagrindinis šios ligos požymis – bėrimas.
- Pasireiškus vėlesniems simptomams, tokiems kaip bėrimas ir sąnarių skausmai, asmenys dažniausiai jau negali užkrėsti kitų, todėl, atsiradus bėrimui, paprastai saugu grįžti į darbą ar mokyklą.
- Parvovirusine B19 infekcija užsikrėtę žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali būti užkrečiami ilgiau.
Perdavimo mechanizmas, plitimo kelias
- Nuo žmogaus žmogui:
- kvėpavimo takų lašeliais, pvz.: seilėmis, skrepliais ar nosies gleivėmis;
- per kraują ar jo produktus;
- nėštumo metu (iš motinos kūdikiui);
- Būdingas sezoniškumas kovo-gegužės mėn.
- Sunku išvengti ligos plitimo, nes dauguma žmonių nežino, kad serga šiuo sindromu, kol nepasirodo bėrimas.
- Liga plinta tik prieš pasireiškiant bėrimui.
Diagnostika ir gydymas
- Diagnostika dažniausiai klinikinė, bet galimi ir laboratoriniai tyrimai. Infekcijos pradžioje kraujyje stebimi padidėję viruso DNR kiekiai, kurie po 2-4 dienų krenta, pradėjus veikti imuniniam atsakui (atsiranda bėrimai ir artralgijų simptomai). Diagnozuojant ūmią ligos pradžią, kraujyje stebimas anti-parvoviruso B19V IgM antikūno kiekio padidėjimas. Šie antikūnai kraujyje išlieka apie 2-3 mėnesius po infekcijos.
- Parvovirusinė B19 infekcija įprastai pasireiškia lengvomis formomis ir praeina savaime. Gydymas įprastai apima simptomų, tokių kaip karščiavimas, niežulys, sąnarių skausmas ir patinimas, malšinimą.
- Dažniausiai nustatoma kliniškai pasireiškus bėrimui. Vaikams ši infekcija pasireiškia infekcine eritema, suaugusiems, ypač moterims, dažnai būna ūminė poliartropatija su (be) bėrimo.
- Infekcinė eritema arba „raudonųjų skruostų“ sindromas stebimas apie 50 proc. infekuotų vaikų.
Labai svarbi yra diferencinė diagnostika, kadangi:
- Europoje siekiama išnaikinti tymus, tad svarbu, jog būtų atkreiptas dėmesys į tokius simptomus, kaip karščiavimas ir (ar) bėrimas bei stengiamasi nesupainioti tymų susirgimo su Parvoviruso B19 infekcija, kadangi šių ligų klinika yra panaši.
- Vertinant abiejų ligų etiologiją bei kliniką, abi yra užkrečiamos virusinės infekcijos, plintančios oro lašeliniu būdu, kurių pagrindiniai požymiai: bėrimas ir pakilusi temperatūra.
Profilaktika
- Žmogaus Parvoviruso В19 (B19V) infekcijos prevencijai nėra vakcinų ar antivirusinių vaistų.
- Apsaugoti save ir kitus nuo Parvoviruso B19, galima imantis kasdienių profilaktinių priemonių:
- dažno rankų plovimo muilu ir vandeniu;
- kosėjimo ir čiaudėjimo higienos laikymosi;
- akių, nosies ir burnos lietimo vengimo;
- artimo kontakto su sergančiais asmenimis vengimo;
- likti namuose, jei jaučiami UL būdingi simptomai.
Valdymo priemonės
- Liga nėra priskirta privalomojo epidemiologinio registravimo objektams, todėl informacijos apie ją NVSC negauna ir netaikomos atvejo valdymo priemonės.
- Ugdymo įstaigoms aktualu, kad UL simptomų turintys vaikai nelankytų ugdymo įstaigos.
- Artimas sąlytis – 15 minučių ir ilgiau trunkantis kontaktas su patvirtintu atveju veidas į veidą užkrečiamojo periodo metu (maždaug 7 dienas iki bėrimo atsiradimo). Sąlytį turėję asmenys nėra izoliuojami.
- Protrūkis ugdymo įstaigoje – du ar daugiau tarpusavyje susiję atvejai trijų savaičių laikotarpyje.
- Protrūkio valdymo priemonės netaikomos, laikomasi bendrųjų UL prevencijos rekomendacijų.
Parvovirusinė infekcija nėštumo laikotarpiu
- Pavojingiausias laikas užsikrėsti yra iki 20 nėštumo savaitės.
- Net jei imuniteto neturi, ne kiekviena nėščioji, turėjusi sąlytį su virusu, juo užsikrečia.
- Tačiau užsikrėtus Parvovirusine B19 infekcija, virusą galima perduoti vaisiui.
- Dėl to gali išsivystyti įgimta vaisiaus anemija, vandenė arba ištikti vaisiaus mirtis. Tai nėra dažnas atvejis, tačiau gali sukelti persileidimą.
- Nėščiosioms rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą, turėjus sąlytį su Parvovirusine B19 infekcija užsikrėtusiu asmeniu ar atsiradus bet kuriam iš Parvoviruso B19 infekcijos požymių.
Literatūra:
- SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2022, 32 tomas, Nr.4, p. 69-72 DOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2022.146
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37231949/
- https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:99809025/datastreams/MAIN/content
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35427445/
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31605808/