Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms mobilieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šiuolaikinis telefonas gali būti naudojamas kaip susisiekimo, mokymosi, informacijos paieškos priemonė, taip pat gali atlikti knygos, susitikimų kalendoriaus, žadintuvo, skaičiuotuvo, žemėlapio, žaidimų įrenginio bei įvairias kitas funkcijas. Išmanusis telefonas yra galingas ir naudingas prietaisas palengvinantis mūsų kasdienybę, tačiau nuolatinis šio įrenginio naudojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Viena pagrindinių problemų, su kuria dažniausiai susiduria paaugliai, yra priklausomybė nuo mobiliojo telefono.
Priklausomybė nuo mobiliojo telefono – tai nenugalimas noras naudotis šiuo įrenginiu, negalėjimas nuo jo atsitraukti bei abstinencijos simptomų pasireiškimas ilgesnį laiką juo nepasinaudojus. Dažniausiai su šia problema susiduria paaugliai – jiems pasireiškia nerimo ir depresijos simptomai, įvairūs miego sutrikimai.
Priklausomybė nuo interneto – tai patologinis potraukis, nenumaldomas noras naudotis internetu, kliudantis kasdieninei, įprastai veiklai.
Kiekvienais metais visame pasaulyje didėja paauglių, turinčių išmanųjį telefoną, skaičius. Įrenginiais taip pat pradedama naudotis vis ankstesnėje vystymosi stadijoje – tėvai mobiliojo telefono griebiasi kaip įrankio, siekdami lengviau pamaitinti mažametes savo atžalas.
Paprastai paaugliams yra rekomenduojama prie įvairių ekranų praleisti ne daugiau kaip 2 valandas per dieną. Tačiau mobiliųjų telefonų naudojimas tarp vaikų ir paauglių yra kintantis, metams bėgant tampa vis dažnesnis, ir šią ribą gerokai viršija. Tai kelia naujus iššūkius, kadangi mobiliųjų įrenginių naudojimas turi aukštą riziką vystytis priklausomybei nuo ekranų, ypač vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų tarpe, o tai savo ruožtu prognozuoja prastesnę moksleivių psichosocialinę gerovę, perteklinis naudojimosi laikas gali kelti įvairių problemų, ypač tarp jaunų moksleivių.
Mobilusis telefonas dažnai tampa dėmesio nuo streso nukreipimo priemone, o tai glaudžiai siejasi su priklausomybe nuo telefono. Tad galima kelti prielaidą, kad mobilusis telefonas tampa trikdžiu mokytis, kuriame ganėtinai greitai pradingsta leidžiamas laikas, ypač socialiniuose tinkluose, o to rezultate mokymosi užduotys tampa subjektyviai sunkesnėmis, reikalaujančiomis didesnių laiko ir protinių išteklių, dėmesio koncentracijos, negu gali pasiūlyti moksleivis. Dėl priklausomybės išsivystymo prarandama savikontrolė.
Paaugliams mobilusis telefonas dažnai būna ir pagrindinė socializacijos priemonė, todėl įrenginio ribojimas gali daryti įtaką socialinei atskirčiai, o mobiliųjų telefonų panaudojimas mokymosi tikslais taip pat gali būti naudingas ir skatinti moksleivių motyvaciją, įsitraukimą, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Kita vertus, be tam tikrų kontrolės mechanizmų atsiranda rizika vystytis priklausomybei nuo mobiliojo įrenginio. Probleminis mobiliųjų telefonų naudojimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų turi nemažai neigiamų pasekmių: prastesnė miego kokybė, negebėjimas apibūdinti savo emocijų, psichosocialiniai sunkumai.
Bene dažniausias mobiliųjų telefonų naudojimosi pobūdis – socialiniai tinklai. Tyrėjai aptinka, kad jais naudojasi absoliuti dauguma paauglių , o tai yra glaudžiai susiję su probleminiu mobiliųjų įrenginių naudojimu. Taigi, pastaruoju metu pastebimas vis dažnesnis socialinių tinklų ir probleminio socialinių tinklų naudojimo paplitimas tarp moksleivių, o dažniausiai naudojami socialiniai tinklai yra vaizdinio (vaizdo įrašų arba nuotraukų) tipo: „TikTok“, „YouTube“, „Instagram“. Šiuose tinkluose stebimas vis populiarėjantis trumpų vaizdo įrašų turinys. Tai pat jaunoji karta dažnai naudojasi „Messenger“, „SnapChat“ ir žaidė mobiliuosius žaidimus.
Didesnis laikas, praleidžiamas prie ekranų, yra susijęs su prastesniais psichologiniais simptomais, mažesniu su fiziniu aktyvumu, o šių rodiklių sąsajos dalinis mediatorius yra problemos užmiegant ir mažesnis miego valandų skaičius. Neišsimiegojusiems moksleiviams sunkiau susikaupti mokymuisi, todėl galima lengvai įžvelgti kaip perteklinis mobiliųjų telefonų naudojimosi laikas gali sietis su didesniu juntamu mokymosi krūviu mokykloje.
Probleminis interneto naudojimas yra glaudžiai susijęs su psichikos sveikatos sutrikimais, bendru nuovargiu, nerimu, fizinio aktyvumo sumažėjimu ir depresijos simptomais. Priklausomybė nuo interneto lemia prastesnę gyvenimo kokybę.
Taip pat atsižvelgta ir į naršymo internete sukeliamus pokyčius smegenyse ir kaip tai gali pakeisti smegenų veikimo mechanizmus, susijusius su informacijos apdorojimu. Pastebėta, kad priklausomi nuo interneto paaugliai patiria kontrolės praradimą, pyktį, distreso simptomus, socialinį atsitraukimą ir šeimyninius konfliktus ar net gali būti sunkesnės klinikinės būsenos, asocijuojamos su priklausomybe nuo interneto, kaip distimijos, bipolinio, afektinio, socialinio nerimo sutrikimai ar depresij.
Priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymiai:
Melas apie išmaniojo telefono naudojimą, susirūpinimą reiškiantys artimieji, aplaidumas arba sunkumai atliekant pareigas darbe, mokykloje ar namuose, vis daugiau laiko naudojamasi telefonu, nelaimingi atsitikimai arba sužalojimai dėl telefono naudojimo, darbas, mokslai atliekami vėliau, silpnas arba visai neegzistuojantis socialinis gyvenimas, izoliacija nuo artimųjų, pyktis ar susierzinimas, jei telefonas atimamas, naktį keliamasi patikrinti telefono, kai vieniša ar nuobodu į rankas imamas telefonas, sunku apriboti telefono naudojimą, prieigos prie išmaniojo telefono ar kito įrenginio troškimas, negalėjimas kontroliuoti savo elgesio, iškreiptas laiko pojūtis, atsisakymas bendrauti su šeima ar draugais, miego laiko eikvojimas, siekiant ilgiau pabūti prisijungus internete, kitos veiklos, kuri anksčiau teikė malonumą,atsisakymas, melavimas apie praleistą laiką internete, jaučiamus kaltės, gėdos, nerimo jausmus ar depresijos požymius dėl per ilgo buvimo internete, nugaros, sprando, galvos skausmai, riešo tunelinis sindromas, nemiga, išsausėjusios akys, regėjimo problemos.
Vidutinis moksleivių laikas, praleidžiamas naudojantis mobiliuoju telefonu, gerokai viršija oficialias rekomendacijas, tačiau yra tik silpnai susijęs su aukštesniu subjektyviai suvokiamu mokymosi krūviu.
Kaip sau padėti?
- Sau pačiam nusistatyti naudojimosi telefonu taisykles ir jų laikytis.
- Mokytis atsipalaidavimo technikų, čia ir dabar buvimo pratimų.
- Didinti gyvo bendravimo su žmonėmis laiką, laisvalaikį leisti aktyviai su kitais žmonėmis, telefoną išjungus ar palikus namuose.
- Pirminė pagalba būtų savipagalba, antrinė – psichoterapija.
- Jei šios pagalbos neduoda rezultatų, reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, priklausomybių specialistą ir prireikus bandyti medikamentinį ir terapinį gydymą.
Jei norite atsisakyti įpročio sėdėti prie telefono, daugiau laiko praleiskite su artimais žmonėmis, „meskite“ sau iššūkį ir praleiskite mažiau laiko telefone: „Diena be telefono“, „Savaitgalis be telefono“ arba tiesiog „Pietūs ar vakarienė be telefono“.
Kviečiame atlikti priklausomybės nuo interneto testą: https://pagalbasau.lt/priklausomybes-nuo-interneto-testas/.
Naudota literatūra:
- Yoon JY, Jeong KH, Cho HJ. The Effects of Children’s Smartphone Addiction on Sleep Duration: The Moderating Effects of Gender and Age. Int J Environ Res Public Health. 2021 Jun 1;18(11):5943. 2. Cha S-S, Seo B-K. Smartphone use and smartphone addiction in middle school students in Korea: Prevalence, social networking service, and game use. Heal Psychol Open. 2018 Jan 1;5(1).
- Grigutytė N., Raižienė S., & Pakalniškienė V. (2021). Vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmės ir galimybės. Psichologija, 63, 153-164. DOI: 10.15388/Psichol.2021.33.
- Khalil, S. A., Kamal, H., & Elkholy, H. (2022). The prevalence of problematic internet use among a sample of Egyptian adolescents and its psychiatric comorbidities. The International journal of social psychiatry, 68(2), 294–300. DOI: 10.1177/0020764020983841.
- Sabron, M. Z. M., Hashim, R., Abdullah, A., & Shamsudin, N. (2020). Humanizing Technology: Smartphone usage in the learning environment, 5(13). DOI: 10.21834/ebpj.v5i13.1958.
- Snoek A. (2020). Addiction and self-control: A three-layered model to support recovery. Tijdschrift voor psychiatrie, 62(7), 575–581.
- Šmigelskas, K., Lukoševičiūtė, J., Slapšinskaitė, A., Vaičiūnas, T., Bulotaitė, J., Žemaitaitytė, M., … & Zaborskis, A. (2019). Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m. situacija ir tendencijos. Kaunas: Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas. Žiūrėta internete 2023-12-12 https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/HBCS2018_LT.pdf
- Throuvala, M. A., Pontes, H. M., Tsaousis, I., Griffiths, M. D., Rennoldson, M., & Kuss, D. J. (2021). Exploring the Dimensions of Smartphone Distraction: Development, Validation, Measurement Invariance, and Latent Mean Differences of the Smartphone Distraction Scale (SDS). Frontiers in psychiatry, 12, 642634. DOI: 10.3389/fpsyt.2021.642634
- Vik, F. N., Grasaas, E., Polspoel, M. E., Røed, M., Hillesund, E. R., & Øverby, N. C. (2021). Parental phone use during mealtimes with toddlers and the associations with feeding practices and shared family meals: a cross-sectional study. BMC public health, 21, 756.