Nėštumo laikotarpis yra esminis kūdikio sveikatos ir išgyvenamumo veiksnys. Kadangi tai yra kritinis vystymosi laikotarpis, kai besivystančios vaisiaus organų sistemos gali būti labiau pažeidžiamos dėl spartesnio ląstelių dalijimosi ar kintančių medžiagų apykaitos galimybių [1]. Todėl besilaukianti moteris turi atkreipti dėmesį į savo gyvensenos veiksnius ir žalingų įpročių vartojimą.
Tabako vartojimas visame pasaulyje pripažinta kaip pagrindinė visuomenės sveikatos problema kurios galima išvengti! [2]
Ypač nėščioms moterims tabako vartojimas ir pasyvaus rūkymo poveikis nėštumo metu yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių nepageidaujamas nėštumo komplikacijas. Didžioji dauguma rūkančių moterų sužinojusios, kad laukiasi, nustoja rūkyti dar iki pirmo apsilankymo pas gydytoją ginekologą [3], tačiau yra moterų kurios toliau rūko tabako gaminius ir net pastojusios, taip žalodamos ne tik save, bet ir naujai užsimezgusią gyvybę. Dalis šių moterų supranta ką daro, o kitoms tiesiog trūksta žinių apie rūkymo žalą vaisiui.
Nėra nežalingo rūkymo būdo nesvarbu ar pasirenkama senai vartojami gaminiai, ar nauji netradiciniai būdai.
Cigarečių dūmuose yra keli tūkstančiai žalingų cheminių medžiagų, iš kurių svarbiausios yra nikotinas, anglies monoksidas ir cianidas. Nikotinas stipriai veikia kraujagysles, jas sutraukdamas. Nikotinas pereina per placentą, pablogina placentos kraujotaką ir apsunkina kraujo įsotinimą deguonimi, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12. Dėl nikotino poveikio sulėtėja vaisiaus kraujotaka ir yra slopinami kvėpavimo fermentai.
Mokslininkai įvairiose šalyse yra tyrę, kaip besilaukiančios motinos rūkymas veikia vaisių ir kokį poveikį jis daro nėštumo baigčiai bei naujagimio sveikatai.
Dažniausios nėštumo komplikacijos ir neigiami padariniai
Rūkymas yra susijęs su placentos anomalijomis, priešlaikiniu gimdymu, negyvagimiu ar sutrikusiu augimu ir vystymusi taip pat su intelekto sutrikimais, nutukimu bei širdies ir kraujagyslių ligomis vaiko vėlesniame gyvenime [1].
Placentos atšoka, hipoksija ir placentos pirmeiga. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo metu rūkančios moterys iki 2,4 karto padidina placentos atšokos tikimybę, kuomet placenta atsiskiria nuo gimdos sienos dar prieš kūdikio gimimą. Rūkant patiriama hipoksija ir iki 3 kartų padidina placentos pirmeigos tikimybę, kuomet placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento sienelių. Placentos pirmeigos komplikacijos, susijusios su gausiu ir masyviu kraujavimu nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, sąlygoja didelį motinos ir naujagimio sergamumą bei mirštamumą.
Neišnešiotas kūdikis. Priešlaikinis ar ankstyvas gimdymas gali kelti rimtą pavojų motinos ir kūdikio sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad kasdieninis ir nekasdieninis motinos rūkymas nėštumo metu didina riziką susilaukti neišnešiotų naujagimių kuriuos gimdo prieš laiką t.y. iki 37 nėštumo savaitės ar anksčiau [4]. Dauguma moterų kurios susilaukia neišnešioto naujagimio patiria emociškai sunkių išgyvenimų, kurie gali išsivystyti į nerimą ir depresiją [5]. Kūdikiams, gimusiems neišnešiotiems ar mažo gimimo svorio, greičiausiai reikės papildomos priežiūros ir paramos, o daugelis jų pirmas savo gyvenimo dienas ar net savaites praleis naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS).
Mažo svorio naujagimis. Rūkanti motina nėštumo metu pakenkia kūdikiui, sukelia sveikatos problemų kuomet sutrinka vaisiaus gyvybinės funkcijos ir naujagimiai gimsta mažesnio svorio [6]. Rūkant nikotinas prasiskverbia pro placentą, sutrikdo kraujotaką, vaisiui sukeldamas deguonies badą, todėl jis prasčiau aprūpinamas maisto medžiagomis ir sulėtėja jo augimas. Aktyviai rūkančių motinų naujagimiai turėjo žymiai mažesnį gimimo svorį, palyginti su pasyvių ir nerūkančių moterų naujagimiais [7].
_______________________________________________________
Įdomu: Atliktas tyrimas – buvo tiriamas gimdyvių ir naujagimių kotinino kiekis šlapime. (kotininas tai dar viena nikotino forma). Nikotinas kepenyse intensyviai metabolizuojamas į visą eilę metabolitų, iš kurių svarbiausias – kotininas, kuris išsiskiria daugiausia per inkstus. Ištyrus kotinino kiekis šlapime buvo žymiai didesnis tiek aktyvioms, tiek pasyviai rūkančioms moterims. Taip pat kotininas buvo žymiai didesnis naujagimiams, kurie rūkė gimdoje, nepaisant motinos aktyvaus ar pasyvaus rūkymo būklės. Tyrimas, kuriame buvo vertinamas ryšys tarp kotinino kiekio ir antropometrinių duomenų naujagimiams, parodė, kad kotinino kiekis šlapime naujagimiams turėjo stiprų neigiamą ryšį su gimimo svoriu [8].
Lietuvoje yra parduodami testai rūkymo ir rūkymo intensyvumo nustatymui.
Kokybinis – pusiau kiekybinis testas kotinino (COT), nikotino metabolito, koncentracijos šlapime nustatymui.
_______________________________________________________
Negimdinis nėštumas. Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę, kuris vystosi ne gimdos ertmėje. Tai gali būti persirgtos ligos, uždegiminė liga, ankstyvi lytiniai santykiai ir kitos priežastys tarp kurių motinos rūkymas nėštumo metu. Rūkymas siejamas su 1,5 – 2,5 karto didesne negimdinio nėštumo tikimybe. Priklausomai nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, persileidimo rizika tarp rūkančių moterų gali išaugti iki 25 proc. [9].
Apsigimimai. Motinos rūkymas padidina daugelio įgimtų apsigimimų riziką įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kvėpavimo sistemos ligos, virškinimo sistemos ligos ir labiausiai matomą išvaizdoje – nesuaugusią lūpą ar gomurį (geriau šios patologijos žinomos kaip kiškio lūpa ar vilko gomurys) rizika šiam apsigimimui siekia 20 – 30 proc. Moterų, kurios metė rūkyti per pirmuosius du trimestrus, kūdikiams nebuvo padidėjusi rizika daugumai įgimtų apsigimimų grupių [10].
Pasyvus rūkymas. Pasyvaus rūkymo žala nėštumo metu, nors pati moteris ir nerūko yra susijusi su neigiamu poveikiu vaisiaus sveikatai. Pasyvaus rūkymas, t. y. kai besilaukianti moteris būna prirūkytoje aplinkoje, siejama su 23 proc. didesne negyvo kūdikio gimimo rizika, 13 proc. didesne naujagimio apsigimimų tikimybe [11], taip pat siejama su padidinta priešlaikinio gimdymo, bronchopulmoninės displazijos, švokštimo, astmos ir kitų kvėpavimo ligų rizika. Tėvų rūkymas prie vaikų gali padidinti vaikų onkologinių susirgimų, pavyzdžiui, limfomos, smegenų vėžio ir leukemijos, riziką [9].
Jei esate nėščia ir galvojate rūkyti cigaretę, apsvarstykite tai: galbūt priimate sprendimą dėl savo kūdikio gyvybės ar mirties.
Literatūra:
1. Go´mez-Roig M.D., et al., Environmental exposure during pregnancy: influence on prenatal development and early life: a comprehensive review. Fetal diagnosis and therapy, 2021. 48(4): p. 245–257
2. Quelhas D, Kompala C, Wittenbrink B, Han Z, Parker M, Shapiro M, et alThe association between active tobacco use during pregnancy and growth outcomes of children under five years of age: a systematic review and meta-analysis. (2018);18(1):1372.
3. Tobacco Cessation Guidelines for High Risk Groups 2017;
4. Philips, EM, Santos S, Trasande L, et al. Changes in parental smoking during pregnancy and risks of adverse birth outcomes and childhood overweight in Europe and North America: an individual participant data meta-analysis of 229,000 singleton births. PLoS Medicine. 2020; 17(8): e1003182. DOI:
5. Correia LL, Linhares MB. Maternal anxiety in the pre- and postnatal period: a literature review. Revista Latino-Americana de Enfermagem. 2007;15(4):677-683.
6. Kalayasiri, W. Supcharoen, P. Ouiyanukoon Association between secondhand smoke exposure and quality of life in pregnant women and postpartum women and the consequences on the newborns Qual. Life Res., 27 (4) (2018), pp. 905-912
7. Hamadneh S. and Hamadneh J., Active and Passive Maternal Smoking During Pregnancy and Birth Outcomes: A Study From a Developing Country. Annals of Global Health, 2021. 87(1).
8. Ein-Mor E, Berman T, Barnett-Itzhaki Z, et al. Newborn infant urinary cotinine and birth outcomes in the Jerusalem Environment Mother and Child Cohort Study. International Journal of Hygiene and Environmental Health. 2019; 222(7): 1054–1058.
9. Veryga A., Klumbienė J., Petkevičienė J., Žemaitienė N. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. 2008, Kaunas: Kauno medicinos universitetas.
10. Leite M, Albieri V, Kjaer SK, Jensen A. Maternal smoking in pregnancy and risk for congenital malformations: results of a Danish register-based cohort study (2020) 93(8):825–34
11. Leonardi-Bee, J., J. Britton, and A. Venn, Secondhand Smoke and Adverse Fetal Outcomes in Nonsmoking Pregnant Women: A Meta-analysis. Pediatrics, 2011. 127(4): p. 734.