Kokybiškas ir pilnavertis miegas yra lemiamas sveikatos veiksnys ir vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį mažų vaikų augimui ir vystymuisi [1]. Ankstyvoji vaikystė yra esminis laikotarpis, kai formuojasi sveiki įpročiai ir elgesys, įskaitant ir sveiką miego praktiką. Pilnavertis miegas ankstyvojoje vaikystėje teigiamai veikia vaikų vystymąsi ir augimą ne tik šiuo laikotarpiu, bet ir vėlesniais gyvenimo etapais, įskaitant ir visą pilnametystę. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas ankstyvoje vaikystėje neigiamai veikia vaikų vystymąsi, o šis poveikis išlieka net ir pagerinus miego režimą vyresniame amžiuje [2].
Miego kiekis, kurio reikia per naktį, skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pasak Nacionalinio miego fondo, kūdikiams rekomenduojama miegoti 12–15 valandų per parą, mažiems vaikams – 11–14 valandų, o ikimokyklinio amžiaus vaikams – 10–13 valandų per parą [2].
Dažniausios mažų vaikų miego problemos yra sunkumai užmigti ir pabudimai naktį [3]. Su jomis susiduria 15-30 proc. kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų [2]. Nustatyta, kad įvairūs miego parametrai, tokie kaip miego kokybė, trukmė, pabudimų skaičius per naktį ir kt. yra glaudžiai susiję su vaikų fizinių, pažintinių, elgesio ir socialinių bei emocinių funkcijų vystymusi, o tai turi įtakos mokymuisi, elgesiui ir bendrai gerovei.
Fizinė sveikata. Lėtinis miego trūkumas daro įtaką fizinei sveikatai, nes padidina nutukimo ir su juo susijusių ligų riziką kūdikystėje, vaikystėje ir paauglystėje. Viršsvorio turintiems vaikams gresia didesnė psichologinių problemų ir būsimų sveikatos problemų, tokių kaip suaugusiųjų nutukimas, 2 tipo diabetas ir širdies ligos, rizika [2].
Pažintinės ir elgesio funkcijos. Miegas vaidina svarbų vaidmenį priekinių smegenų sričių, atsakingų už aukštesnio laipsnio pažinimą, vystymuisi. Nustatyta, kad pakankamas miegas kūdikystėje yra susijęs su geresniu abstrakčiu samprotavimu, sąvokų formavimu ir geresniais problemų sprendimo įgūdžiais ikimokyklinio amžiaus metais [2]. Taip pat pilnavertis miegas ankstyvoje vaikystėje yra susijęs su geresniais vėlesniais pažinimo įgūdžiais [4]. Trumpesnė miego trukmė iki 41 mėnesio amžiaus lemia prastesnius pažinimo ir elgesio rezultatus mokykloje. Lėtinis miego trūkumas mažiems vaikams yra susijęs su žemesniais verbalinių ir neverbalinių kognityvinių užduočių balais, tokie vaikai dažniau yra hiperaktyvūs ir impulsyvūs. Neigiamas sutrumpėjusio miego poveikis elgesio rezultatams išlieka reikšmingas ir mokykliniame amžiuje, net kai miego trukmė pailgėja sulaukus 41 mėnesio amžiaus [2].
Socialinės ir emocinės funkcijos. Naktinis miego sutrikimas vaikams yra susijęs su veiklumo sumažėjimu ir mieguistumu dieną. Elgesio reaktyvumas ir neigiama sąveika su bendraamžiais klasėje yra dar viena miego trūkumo pasekmė. Miego trukmė yra susijusi su įvairiais ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniais ir emociniais rezultatais, įskaitant socialinius įgūdžius, emocijų priežasčių supratimą ir bendraamžių priėmimą. Nepakankamas miegas gali sukelti nuovargį, dirglumą, dėmesio trūkumą, impulsų ir emocijų moduliavimo sunkumus ir elgesio problemų padidėjimą [2]. Vaikai, kurie miega nereguliariai, dažniau turi elgesio sunkumų, įskaitant pykčio priepuolius ir agresiją. Nepakankamas miegas ankstyvoje vaikystėje gali būti rizikos veiksnys vėlesniam aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atsiradimui [2].
Siekiant užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą bei diegti sveiko miego praktiką mažiems vaikams rekomenduojama:
- Užtikrinti miego režimą ir laikytis rutinos, kuri suteikia vaikui saugumo ir nuspėjamumo jausmą. Nuosekli tvarka prieš miegą padeda vaikui pereiti nuo budrumo prie miego ir padeda greičiau ir anksčiau užmigti, rečiau pabusti naktį, miegoti ilgiau ir turėti mažiau elgesio problemų dienos metu. Įprasta veikla prieš miegą gali būti susijusi su kalba ar bendravimu (knygos skaitymas, pasakojimai, lopšinės), higiena (dantų valymas, maudymas), mityba (maitinimas) ir fiziniu kontaktu (apkabinimas) [2].
- Ekrano laiko ribojimas prieš miegą ir elektroninių prietaisų pašalinimas iš miegamojo. Mėlyna šviesa, skleidžiama ekranų, neigiamai veikia miego ir pabudimo ritmą, slopina melatonino gamybą ir padidina budrumą, dėl to vaikai vėliau užmiega, miega trumpiau, prastėja jų miego kokybė [2, 5].
- Užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą dienos metu. Vaikai, užsiimantys vidutiniškai bent 60 minučių per dieną vidutinio sunkumo ar intensyvia fizine veikla miegoti eina anksčiau ir miega daugiau valandų, be to, fizinė veikla dienos metu pagerina miego efektyvumą [5].
Literatūra:
- Matricciani L., Paquet C., Galland B., Short M., Olds T. (2019). Children’s sleep and health: A meta-review. Sleep Med. Rev. 46:136–150. doi: 10.1016/j.smrv.2019.04.011.
- Schlieber, M., & Han, J. (2021). The Role of Sleep in Young Children’s Development: A Review. The Journal of genetic psychology, 182(4), 205–217. https://doi.org/10.1080/00221325.2021.1908218
- Williamson, A. A., Mindell, J. A., Hiscock, H., & Quach, J. (2019). Child sleep behaviors and sleep problems from infancy to school-age. Sleep Medicine, 63, 5–8. doi:10.1016/j.sleep.2019.05.003
- Hoyniak, C. P., Bates, J. E., McQuillan, M. E., Staples, A. D., Petersen, I. T., Rudasill, K. M., & Molfese, V. J. (2020). Sleep across early childhood: Implications for internalizing and externalizing problems, socioemotional skills, and cognitive and academic abilities in preschool. Journal of Child Psychology and Psychiatry, and Allied Disciplines, 61(10), 1080–1091. doi:10.1111/jcpp.13225
- Afonso, A., Jacinto, G., Infante, P., & Engana, T. (2022). Primary School Children’s Sleep Habits: Association with Socioeconomic Factors and Physical Activity Habits. Children (Basel, Switzerland), 9(7), 965. https://doi.org/10.3390/children9070965