Transporto sektorius yra svarbus šiuolaikinės visuomenės kokybiško gyvenimo dalis. Kartu transportas yra vienas pavojingiausių aplinkos oro taršos šaltinių žmogaus sveikatai. Automobiliai į aplinką išskiria apie 200 cheminių junginių, o tai sudaro net 70 % visų į aplinką išmetamų teršalų. Automobiliai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai išmeta daugiau kaip 70 proc. visų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pastaraisiais metais, nepaisant reikšmingų degalų kokybės ir variklių technologijos patobulinimų, transporto priemonių išmetami teršalai daugiausia miesto vietovėse tapo pagrindiniu taršos šaltiniu.
Transporto tarša daro įtaką žmogaus sveikatai, ypač kvėpavimo sistemos ligų pasireiškimui. Remiantis PSO duomenimis apie mirčių skaičių, susijusį su aplinkos oro tarša 2016 metais Lietuvoje, yra matoma ryški koreliacija tarp apatinių kvėpavimo takų ligų, trachėjos, bronchų, plaučių vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir transporto sukeliamos aplinkos taršos (PSO, 2018). Kietosios dalelės (KD2,5) yra 30 kartų plonesnės nei žmogaus plaukai. Jos gali būti giliai įkvėptos į plaučius ir prisidėti prie rimtų sveikatos problemų. Poveikis sveikatai priklauso nuo teršalų poveikio trukmės. Trumpalaikis poveikis siejamas su lėtine obstrukcine plaučių liga, kosuliu, dusuliu, švokštimu, astma ir dideliu hospitalizavimo dažniu. Jei žmogus aplinkos taršos veikiamas ilgesnį laiką, galime stebėti lėtinės astmos bei plaučių nepakankamumo pasireiškimą, tačiau tai pasireiškia dažniau žmonėms, jau turintiems polinkį šioms ligoms. Ilgalaikis teršalų poveikis yra pagrindinis rizikos veiksnys, prisidedantis prie lėtinės obstrukcinės plaučių ligos išsivystymo.
Transporto taršos poveikis žmogui priklauso ir nuo jo amžiaus. Tyrimų duomenys rodo, kad dėl teršalų poveikio vaikystėje gali padidėti ligų rizika suaugus. Labiau pažeidžiami transporto taršos sukeliamų padarinių yra vaikai ir dėl savo anatominės struktūros ypatumų. Jų plaučiai nėra pasiekę galutinės, brandaus žmogaus struktūros, todėl į plaučius gali patekti didesnės dozės teršalų, kurios lieka plaučiuose ilgesnį laiką ir yra sukeliamos komplikacijos. Vaikai labiau pažeidžiami oro taršos nei suaugusieji, nes jie daugiau laiko praleidžia lauke, be to, jų dažnesnis kvėpavimas ir didesnis fizinis aktyvumas lemia tai, kad įkvepiama daugiau teršalų. Dėl vaikų intensyvesnės ventiliacijos ir dažnesnio kvėpavimo pro burną, yra sudaromos sąlygos transporto teršalams patekti giliau į vaikų plaučius. Didesnis poveikis susijęs ir su mažesniu ūgiu bei kūno svoriu. Yra tyrimų, kurių rezultatuose galime matyti ir lyties įtaką kvėpavimo sistemos ligų pasireiškimui. Kvėpavimo sistemos alerginės ligos dažniau fiksuotos berniukams nei mergaitėms. Tam įtakos turi kvėpavimo takų vystymosi ir imunologiniai skirtumai.
Lietuvoje ir pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, aplinkos užterštumas mažina bendrą organizmo atsparumą, veikia imuninę sistemą, susilptina apsigynimo bei prisitaikymo reakcijas. Daugelyje tyrimų matyti sąsaja tarp gyvenimo arti transporto ar užterštų teritorijų ir neigiamo poveikio kvėpavimo takams. Didžiausią žalą, sukeliamą transporto taršos, patiria žmonės, jau turintys kvėpavimo sistemos sutrikimų. Skirtingi teršalai skirtingai veikia žmogaus sveikatą. Turima daug įrodymų apie tai, kad tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį alerginio rinito etiologijoje ir net nedidelis paros oro teršalų koncentracijos padidėjimas gali sąlygoti neigiamą poveikį sveikatai. Pramonės, energetikos ir namų ūkių taršos sieros dioksidu mažinimas gali būti vienas iš veiksnių, padedančių mažinti vaikų sergamumo alerginiu rinitu riziką.
Parengta pagal:
https://zgs.vdu.lt/wp-content/uploads/2022/05/ZGS2022_leidinys.pdf
https://www.vdu.lt/cris/entities/publication/18835648-7836-4029-85ca-02600b447ccf/details
https://zua.vdu.lt/wp-content/uploads/2021/04/2_5_Nekrasovaite_zod.pdf
https://www.hi.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/2020%202/VS%202020%202(89)%20ORIG%20Alerginis%20rinitas.pdf