Menu Close

Vandenynai, potencialus ateities maisto šaltinis

    Vandenynai dengia 71% Žemės paviršiaus ir atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant gyvūniniais baltymais[1]. Apie 17% žmonių suvartojamų gyvūninių baltymų yra iš vandenyno. Tačiau kalbant apie kaloringą maistą, jie sudaro tik 2% [2]. Vandenynas tūkstančius metų yra svarbus baltymų šaltinis, prisidedantis prie maisto saugumo ir ekonomikos vystymosi daugelyje šalių [3,4]. Didelė biologinė įvairovė ir neatrastos rūšys vandenyne suteikia galimybę kurti naujus burnos sveikatos produktus ir naujus junginius kovai su ligomis [5].

    Tyrimai parodė, kad bendruomenėse, kurios remiasi jūrinėmis dietomis, dantų ėduonies dažnis yra mažesnis [5,6]. Šios bendruomenės sudaro maždaug 37% pasaulio gyventojų (jų racione gyvūniniai baltymai iš vandenyno užima apie 50%) [7], todėl jūros gėrybių įtraukimas į racioną kaip alternatyvą gyvuliniams baltymams galėtų padėti įveikti pasaulinę dantų ėduonies problemą [5].Vandenyno maisto šaltiniai gali patenkinti žmonijos maisto poreikius, nes jie turi daug pranašumų, palyginti su sausumos maisto šaltiniais[6]. Jūros maiste yra biologiškai prieinamų mikroelementų ir nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, kurių nelengva rasti sausumos maisto produktuose. Be to, vandenynas yra didžiulis ir beveik nepanaudotas išteklius, suteikiantis daug galimybių tvariai maisto gamybai. Šis potencialas didinti maisto gamybą iš vandenyno yra ypač svarbus, atsižvelgiant į numatomą pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimą ir vėliau didėjančią maisto paklausą[4]. Tvari praktika ir mažesnis poveikis aplinkai yra pagrindiniai vandenyno maisto šaltinių pranašumai[6]. Plečiantis maisto produktų gamybai sausumoje, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas nepaliaujamai didėja, tuo tarpu vandenyno maisto gamyba daro mažesnį poveikį klimatui ir išsaugo didesnę biologinę įvairovę[4]. Daugiau tyrinėjimų ir vandenynų produkcijos įsisavinimo gali prisidėti prie mitybos sveikatinimo ir biologinės įvairovės atstatymo. [7]. Be to, tvarios praktikos taikymas vandenynų ūkyje gali padėti sumažinti maisto gamybos poveikį aplinkai, pavyzdžiui, sumažinti atliekų kiekį ir sumažinti antibiotikų bei pesticidų naudojimą[4].

    Nuolatinis ir efektyvus gyvybės tyrinėjimas ekstremaliose vandenynų gelmėse turi didelę reikšmę skatinant biologinius tyrimus ir jų taikymą. Didėjantis susidomėjimas vandenynų ekositemomis kelia skubų poreikį plėsti ekstremalios biologijos ir ekologijos žinias atitinkamu mastu[8]. Ekosistemų egzistavimas ekstremaliose aplinkose laikomas svarbiu potencialiu biologiniu ištekliumi, turinčiu didelę vertę ir specialias funkcijas. Vandenynų ekosistemų panaudojimas ne tik padeda kurti produktus, skirtus sumažinti dantų ėduonies riziką , ir sulėtinti dantų apnašų susidarymą [8], gali prisidėti prie ankstyvos vaikystės ėduonies prevencijos, bet ir gali būti vertingas gyvulinių baltymų šaltinis, skatinantis sveikesnę mitybą[5,8].

    Technologijų pažanga ir naujovės vandenynų ūkininkavimo srityje taip pat prisideda prie vandenyno maisto šaltinių potencialo didėjimo[9]. Ši pažanga apima naujų akvakultūros technologijų, pvz., atviroje jūroje esančių ūkių ir integruotų daugiatrofinių akvakultūros sistemų, kūrimą, kurios gali padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti poveikį aplinkai[4][7]. Be to, duomenų analizės ir dirbtinio intelekto naudojimas vandenynų ūkyje gali padėti optimizuoti gamybą ir sumažinti atliekų kiekį[4]. Šios technologinės naujovės kartu su tvaria praktika gali žymiai padidinti maisto iš jūros gamybą ir prisidėti prie pasaulinio maisto ir mitybos saugumo[10].

    Nepaisant to, pakrančių zonos yra labai pažeidžiamos dėl pernelyg intensyvios žvejybos, klimato kaitos, taršos ir bendros aplinkosaugos blogėjimo [9]. Vandenyno užterštumas neigiamai veikia žmonių prieigą prie maisto, deguonies, pragyvenimo šaltinių, mėlynosios erdvės ir vaistų [10]. Tai savo ruožtu padidina netinkamos mitybos, apsinuodijimų, kvėpavimo takų ligų, prastos psichinės sveikatos ir vaistų išteklių išeikvojimo riziką [11].

Literatūra

  1. Role of deep-sea equipment in promoting the forefront of studies on life in extreme environments Žiūrėta 2023.11.22: Role of deep-sea equipment in promoting the forefront of studies on life in extreme environments – PMC (nih.gov)
  2. Bennett, Abigail, Pawan Patil, Kristin Kleisner, Doug Rader, John Virdin, and Xavier Basurto. 2018. Contribution of Fisheries to Food and Nutrition Security: Current Knowledge, Policy, and Research. NI Report 18-02. Durham, NC: Duke University. Žiūrėta 2023.11.22: https://nicholasinstitute.duke.edu/sites/default/files/publications/contribution_of_fisheries_to_food_and_nutrition_security_0.pdf
  3. Schubel JR, Thompson K. Farming the sea: the only way to Meet Humanity’s Future Food needs. Žiūrėta 2023.11.22: Farming the Sea: The Only Way to Meet Humanity’s Future Food Needs – PMC (nih.gov)
  4. Costello C, Cao L, Gelcich S, et al. The future of food from the sea. 2020 Žiūrėta 2023.11.22: The future of food from the sea | Nature
  5. Marqués-Martínez L, Pérez-Bermejo M, Lairón-Peris AR, Guinot-Barona C, Borrell-García C, García-Miralles E. Association between the Severity of Dental Caries and the degree of adherence to the Mediterranean Diet in the Pediatric PopulatioNutrients. 2022; Žiūrėta 2023.11.22 Association between the Severity of Dental Caries and the Degree of Adherence to the Mediterranean Diet in the Pediatric Population – PMC (nih.gov)
  6. de Boer J, Schösler H, Aiking H. Fish as an alternative protein – A consumer-oriented perspective on its role in a transition towards more healthy and sustainable diets.2020. Žiūrėta 2023.11.22 Fish as an alternative protein – A consumer-oriented perspective on its role in a transition towards more healthy and sustainable diets – PubMed (nih.gov)
  7. Fleming LE, Maycock B, White MP, Depledge MH. Fostering human health through ocean sustainability in the 21st century. Žiūrėta 2023.11.22: Fostering human health through ocean sustainability in the 21st century (wiley.com)
  8. A scoping review on the links between sustainable development goal 14 and early childhood caries. Žiūrėta 2023.11.22: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10657611/
  9. Falkenberg LJ, Bellerby RGJ, Connell SD, et al. Ocean Acidification and Human Health. Int J Environ Res Public Health. 2020 Žiūrėta 2023.11.22: Ocean Acidification and Human Health – PMC (nih.gov)
  10. Gascon M, Zijlema W, Vert C, White MP, Nieuwenhuijsen MJ. Outdoor blue spaces, human health and well-being: a systematic review of quantitative studies. Žiūrėta 2023.11.22:  Outdoor blue spaces, human health and well-being: A systematic review of quantitative studies – PubMed (nih.gov)
  11. The Sustainable Development Goals Report 2023: Special edition Towards a Rescue Plan for People and Planet. Žiūrėta 2023.11.22: https://unstats.un.org/sdgs/report/2023/The-Sustainable-Development-Goals-Report-2023.pdf
Skip to content