Tinkama informacija gali padėti išlaikyti sveiką burną visą gyvenimą.
Šiame straipsnyje rasite informacijos apie:
- Dantų ėduonis (ertmės);
- Dantenų ligos;
- Burnos džiūvimas;
- Burnos ertmės (burnos) ir ryklės (gerklės) vėžys.
__________________________________________________________________________________
DANTŲ ĖDUONIS (ERTMĖS)
Mitas: tik mokyklinukams atsiranda dantų ėduonis.
Faktas: dantų ėduonis gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
Dantų ėduonis (ertmės) – yra viena iš dažniausių dantų problemų ir tai ne tik vaikų problema, jis gali atsirasti tol kol turite natūralius dantis.
Dantų apnašos – lipni maisto likučių, bakterijų plėvelė kuri kaupiasi ant dantų. Jeigu dantų apnašos nuolat blogai nuvalomos, tai ilgainiui (maždaug per 10 – 20 dienų) dėl seilėse esančių mineralinių medžiagų jos mineralizuojasi ir virsta kietais dantų akmenimis. Apnašos gamina rūgštis, kurios laikui bėgant suryja kietą išorinį danties paviršių ir sukuria ertmę.
Kaip galite apsaugoti savo dantis nuo ėduonies:
- Naudokite dantų pastą, kurioje yra fluoro. Fluoras gali užkirsti kelią dantų ėduoniui ir taip pat išgydo ankstyvą ėduonį. Ir tai lygiai taip pat naudinga suaugusiems, kaip ir vaikams. Būtinai valykite dantis du kartus per dieną, tai padės pašalinti ant dantų susidarančias dantų apnašas.
- Reguliariai valykite tarpdančius su dantų siūlu ar irigatoriumi, kad pašalintumėte apnašas tarp dantų. Arba naudokite specialus šepetėlius, medinis ar plastikinis krapštukus, kurį rekomenduoja dantų specialistas.
- Profilaktiškai bent kartą metuose apsilankyti pas odontologą (rekomenduojama kas pusmetį).
DANTENŲ LIGOS
Mitas: dantenų ligos yra tik dalis senėjimo.
Faktas: galite išvengti dantenų ligų – tai nebūtinai senėjimo požymis.
Dantenų (periodonto) liga yra dantenų infekcija kuri apima aplinkinius audinius laikančius dantis vietoje. Vystosi dantenų ligos kai apnašos sukietėja ir kaupiasi aukštyn išilgai ir po dantenų linija, bet jų negalima pašalinti šepetėliu ir siūlu. Paprastai šią ligą sukelia prasti dantų valymo įpročiai ir netinkamas dantų siūlų naudojimas.
Yra dvi dantenų ligos formos:
- Gingivitas (dantenų uždegimas) – tai lengva forma, kuri yra grįžtama laikantis geros burnos higienos. Sergant gingivitu, dantenos parausta, paburksta ir gali lengvai kraujuoti.
- Periodontitas, sunkesnė forma, (anksčiau buvo naudojamas parodontozės terminas) – dantį supančių dantenų, periodonto raiščio ir kaulo uždegimas. Uždegimas iš dantenų išplinta i gilesnius periodonto audinius. Pažeidžiamas ir nyksta periodonto raištis, dantenos atšoka nuo dantų, susidaro taip vadinamos periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos, minkštas dantų apnašas, akmenys, dantenas paspaudus iš kišenių veržiasi pūliai. Ima tirpti žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, tuomet dantys atrodo išilgėję, dantys pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta.
Keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad išvengtumėte dantų ligų arba juos pristabdytumėte:
- Valykite dantis du kartus per dieną (su fluoro turinčia dantų pasta);
- Reguliariai valykite dantų siūlu (švelniai) žemiau dantenų linijos pašalinant apnašas, kol jos netampa dantų akmenimis;
- Apsilankykite pas odontologą įprastiniam patikrinimui;
- Nerūkykite ir nenaudokite tabako gaminių.
Jei rūkote, jums yra didesnė rizika susirgti periodontitu nei nerūkančiam. Tiesą sakant, rūkymas yra vienas iš svarbiausių dantenų ligų rizikos veiksnių.
Štai kodėl:
- Rūkymas gali sutrikdyti dantenų kraujotaką, todėl audiniuose gali sumažėti deguonies ir maistinių medžiagų kiekis ir jie tampa labiau pažeidžiami infekcijų.
- Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos sukelia uždegimą, pažeidžia ląsteles ir gali susilpninti imuninę sistemą.
- Nikotinas yra toksiškas ląstelėms, kurios gamina naują jungiamąjį audinį, taip pat padidina fermento, kuris skaido audinius, gamybą.
Rūkymas taip pat gali sumažinti tikimybę, kad periodontito gydymas bus sėkmingas, ir gali pailginti gydymo trukmę.
SAUSA BURNA
Mitas: burnos džiūvimas yra natūrali senėjimo proceso dalis, tik reikia išmokti su tuo gyventi.
Faktas: burnos džiūvimas nėra paties senėjimo proceso dalis, todėl svarbu išsiaiškinti burnos džiūvimo priežastį, kad galėtumėte sau padėti.
Burnos džiūvimas – tai jausmas, kai burnoje nėra pakankamai seilių. Dažniausios vyresnio amžiaus žmonių burnos džiūvimo priežastys yra tam tikrų vaistų šalutinis poveikis ir dehidratacija. Dėl burnos džiūvimo gali būti sunku kramtyti, nuryti ar net kalbėti. Mažesnis seilių kiekis taip pat padidina dantų ėduonies ar grybelinių infekcijų atsiradimo burnoje riziką, nes seilės padeda kontroliuoti kenksmingus mikrobus.
Jei turite dantų protezus, burnos džiūvimas gali sukelti diskomfortą ir gali būti netinkamas. Trūkstant pakankamai seilių, protezai taip pat gali trintis į dantenas ar burnos stogą ir sukelti skausmingų žaizdų atsiradimą. Be to, po protezais gali išsivystyti grybelinės infekcijos
Štai kelios burnos džiūvimo priežastys:
- Šalutinis vaistų poveikis. Šimtai vaistų gali priversti seilių liaukas gaminti mažiau seilių. Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, depresijos ir šlapimo pūslės kontrolės problemų dažnai sukelia burnos džiūvimą.
- Vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę į dehidrataciją nei jaunesni.
- Diabetas, Sjogreno sindromas ir ŽIV/AIDS gali sukelti burnos džiūvimą.
- Radiacinė terapija. Seilių liaukos gali būti pažeistos, jei vėžio gydymo metu jos yra apšvitintos.
- Chemoterapija. Vėžiui gydyti naudojami vaistai gali sutirštinti seilę, todėl burna gali išsausėti.
- Nervų pažeidimas. Galvos ar kaklo sužalojimas gali pažeisti nervus, kurie liepia seilių liaukoms gaminti seiles.
Kai kuriems žmonėms naudinga čiulpti becukrį kietąjį saldainį arba kramtyti becukrę kramtomąją gumą. Burnos vėžiu dažniau serga vyresni nei 40 metų žmonės, jais serga daugiau nei dvigubai daugiau vyrų nei moterų. Dauguma burnos vėžio atvejų yra susiję su tabako vartojimu, alkoholio vartojimu (arba abiem) arba žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
BURNOS ERTMĖS(BURNA) IR RYKLĖS(GERKLĖ) VĖŽYS
Mitas: jei nevartojate kramtomojo tabako, jums nereikia jaudintis dėl burnos ir gerklės vėžio.
Faktas: ne tik nerūkantis tabakas („panirimas“ ir „kramtymas“) gali padidinti jūsų tikimybę susirgti vėžiu.
Burnos vėžys apima burnos ir gerklės nugaros vėžį. Burnos vėžys formuojasi ant liežuvio, burnos ir dantenų audiniuose, po liežuviu, liežuvio pagrinde ir gerklės srityje burnos gale.
Štai dėl ko jums kyla pavojus:
- Tabakas ir alkoholis. Bet koks tabako vartojimas, įskaitant cigarečių rūkymą ir gausus alkoholio vartojimas taip pat padidina tikimybę susirgti šia liga. O tabako ir alkoholio vartojimas kelia daug didesnę riziką nei bet kurios medžiagos vartojimas atskirai.
- Tam tikri žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai. Nors daugelis žmonių yra veikiami burnos ŽPV, organizmas paprastai išvalo virusą. Tačiau kai kuriems žmonėms virusas neišnyksta, todėl jiems kyla pavojus susirgti gerklės vėžiu.
- Amžius. Burnos ir gerklės vėžio tikimybė didėja su amžiumi. Dauguma žmonių, sergančių šiuo vėžiu, yra 55 metų ar vyresni.
Svarbu anksti diagnozuoti burnos ir gerklės vėžį, nes gydymas geriausiai veikia prieš ligai išplitus. Skausmas gali būti ne ankstyvas ligos simptomas. Todėl stebėkite bet kokius burnos pakitimus, ypač jei rūkote ar geriate.
Jei kurį nors iš šių simptomų jaučiate ilgiau nei dvi savaites, būtinai kreipkitės į odontologą arba gydytoją:
- Skausmas, dirginimas, gumbas ar iškilimas burnoje, lūpoje ar gerklėje;
- Gumbelis ant kaklo;
- Balta arba raudona dėmė burnoje;
- Gerklės skausmas arba jausmas, kad kažkas užstrigo gerklėje;
- Užkimimas;
- Sunku kramtyti, nuryti ar kalbėti;
- Sunku judinti žandikaulį ar liežuvį;
- Liežuvio ar kitų burnos vietų tirpimas;
- Žandikaulio patinimas, protezus nešiojantiems žmonėms tai gali atrodyti kaip protezai tapo nepatogūs arba netinkami;
- Ausų skausmas.
Dažniausiai šie simptomai nereiškia vėžio. Infekcija ar kita problema gali sukelti tuos pačius simptomus. Tačiau svarbu pasitikrinti, nes jei tai vėžys, didesnė tikimybė anksčiau pradėti gydymą ir sėkmingiau bei greičiau pasveikti.
Būkite sveiki!