Menu Close

Įdomūs faktai apie žmogaus smegenis

admin

    Galvos smegenys – sudėtingiausias žmogaus organas, kurį mokslininkai bando ištirti šimtmečius, bet net ir šiuolaikinės technologijos nesugeba atskleisti visų mūsų svarbiausio organo paslapčių. Galvos smegenys reguliuoja intelektą, žmogaus išvaizdą, nuotaiką, fizinį ištvermingumą, medžiagų pasisavinimą ir šalinimą bei daugelį kitų svarbių procesų.

    Vis tik šį tą mokslininkai gali mums pasakyti apie smegenis. Štai keletas įdomių faktų apie jas.

  1. Įprastos žmogaus smegenys sudaro apie 2 proc. kūno svorio, tačiau jos sunaudoja 20 proc. visos suvartojamos energijos ir deguonies
  2. Smegenys susideda iš beveik 80 proc. vandens. Tik 2 proc. dehidratacija paveikia dėmesį, atmintį ir kitus pažinimo įgūdžius
  3. 60 proc. žmogaus smegenų yra sudaryta iš riebalų, todėl jos yra riebiausias žmogaus kūno organas
  4. Smegenyse yra apie 20 proc. organizmo cholesterolio, todėl jos yra turtingiausias cholesterolio turintis organas
  5. Manoma, kad žmogaus smegenis sudaro apie 100 milijardų neuronų ir trilijonas glijos ląstelių. Kiekvienas neuronas jungiasi su vidutiniškai 40 000 sinapsių).
  6. Žmogaus smegenys generuoja apie 12-25 vatus elektros energijos. To pakanka mažos galios LED lemputei maitinti
  7. Informacija smegenyse keliauja iki 268 mylių per valandą greičiu (~ 431 km/h). Greičiausi Formulės 1 automobiliai pasiekia tik 240 mylių per valandą greitį (~ 386 km/h
  8. Smegenų operacija gali būti atliekama neužmigdžius paciento ir be nuskausminamųjų, nes pačios smegenys neturi skausmo receptorių ir nejaučia skausmo
  9. Vyrų smegenys yra 11 proc. didesnės už moterų
  10. Kiekvieną dieną žmogus pagalvoja apie 70 000 minčių, iš kurių net 70 proc. yra neigiamos
  11. Žmogus negali savęs kutenti, nes smegenys atskiria netikėtą išorinį prisilietimą nuo savo paties žmogaus prisilietimo

Literatūra:

  1. Bramson B, Toni I, Roelofs K. Emotion regulation from an action-control perspective. Neurosci Biobehav Rev. 2023 Oct;153:105397. doi: 10.1016/j.neubiorev.2023.105397.
  2. Budday S, Sarem M, Starck L, Sommer G, Pfefferle J, Phunchago N, Kuhl E, Paulsen F, Steinmann P, Shastri VP, Holzapfel GA. Towards microstructure-informed material models for human brain tissue. Acta Biomater. 2020 Mar 1;104:53-65. doi: 10.1016/j.actbio.2019.12.030.
  3. Cunnane SC, Trushina E, Morland C, et al. Brain energy rescue: an emerging therapeutic concept for neurodegenerative disorders of ageing. Nat Rev Drug Discov. 2020 Sep;19(9):609-633. doi: 10.1038/s41573-020-0072-x.
  4. Eliot L, Ahmed A, Khan H, Patel J. Dump the „dimorphism”: Comprehensive synthesis of human brain studies reveals few male-female differences beyond size. Neurosci Biobehav Rev. 2021 Jun;125:667-697. doi: 10.1016/j.neubiorev.2021.02.026.
  5. Francis WC, Umayal C, Kanimozhi G. Brain-Computer Interfacing for Wheelchair Control by Detecting Voluntary Eye Blinks. IJEEI 2021, 9(2): 521-537. DOI: 52549/ijeei.v9i2.2749
  6. Kafaji T. The Psychology Behind Wellness and Illness. Why Do People Get Sick? Partidge, 2020.
  7. Khu KJO, Pascual JSG, Ignacio KHD. Patient-reported intraoperative experiences during awake craniotomy for brain tumors: a scoping review. Neurosurg Rev. 2022 Oct;45(5):3093-3107. doi: 10.1007/s10143-022-01833-0.
  8. MacAulay N. Molecular mechanisms of brain water transport. Nat Rev Neurosci. 2021 Jun;22(6):326-344. doi: 10.1038/s41583-021-00454-8. Epub 2021 Apr 12. PMID: 33846637.
  9. Poitelon Y, Kopec AM, Belin S. Myelin Fat Facts: An Overview of Lipids and Fatty Acid Metabolism. Cells. 2020 Mar 27;9(4):812. doi: 10.3390/cells9040812.
Skip to content