Menu Close

Moterų ir vyrų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis

admin

    Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje sparčiai didėja. Adekvatus ir pažangus dažniausių lėtinių kardiovaskulinių ligų – arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos gydymas pailgina pacientų išgyvenamumą, tačiau dėl visuomenės senėjimo ir aplinkos veiksnių poveikio sergamumas lėtiniu širdies nepakankamumu [LŠN] didėja. 2021 metais užfiksuota, kad kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga 353 373 vyrų ir 546 089 moterų. Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,7 proc. Situacija pagal lytį skiriasi menkai: kaip matyti iš 2022 metų tyrimo, kraujotakos sistemos ligos nusinešė 46 proc. Lietuvos vyrų ir 58,4 proc. moterų gyvybių,

Arterinė hipertenzija

    Arterinė hipertenzija (AH) pasaulio mastu yra pagrindinis mirtingumo ir sergamumo rizikos veiksnys ir tebėra pagrindinė ŠKL priežastis, kurios galima išvengti. Lietuvoje 2021 metais hipertenzinėmis ligomis sirgo 34,04 % žmonių – 29,3 % vyrų ir 37,99 % moterų (18 metų ir vyresnių). Tyrimai rodo, kad AH paplitimas yra didesnis tarp 60 metų ir vyresnių suaugusiųjų.

    Nuo 1984 m. kiekvienais metais daugiau moterų nei vyrų miršta nuo aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos (AŠKL) ir širdies nepakankamumo (ŠN), tačiau tų pačių ligų vyrams diagnozuojama daugiau. Lietuvoje 2021 m. AŠKL sirgo 196 698, o miokardo infarktu (MI) 10 400 žmonių (18 metų ir vyresnių). Lietuvos statistika skiriasi nuo pasaulinės: AŠKL – 84 955 vyrų ir 111 743 moterų, MI – 6 559 vyrų ir 3 841 moterų. Vyrams AŠKL išsivysto anksčiau ir dažniausiai pasireiškia sunkesnė vainikinių arterijų aterosklerozė nei moterims. Dėl to vyrams MI paprastai pasireiškia 10 metų anksčiau ir yra susijęs su platesne AŠKL lokalizacija nei moterims.

    Dėl nežinomų priežasčių jaunesnių moterų mirtingumas pirmosiomis dienomis po MI yra didesnis nei atitinkamo amžiaus vyrų. Tyrimų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos ir Japonijos duomenimis, širdies plyšimas esant ūminiam MI moterims buvo pastebėtas dažniau nei vyrams. Šie tyrimai parodė, kad moterų mirtingumas yra didesnis nei vyrų ir jos miršta rečiau nuo aritmijos, bet dažniau nuo širdies plyšimo. Priešingai, išeminė staigi mirtis dėl aritmijos dažniau pasitaiko vyrams nei moterims.

Širdies nepakankamumas

    Širdies nepakankamumas (ŠN) yra tipiškas klinikinis sindromas, atsirandantis dėl skirtingų patofiziologinių būklių, apibrėžiamas klinikiniais simptomais ir požymiais, daugiausia paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių, Vakarų visuomenėse pasireiškiantis daugiau nei 10 % vyresnių nei 70 metų asmenų ir paprastai dažniau moterims nei vyrams. ŠN rizikos veiksniai ir patofiziologija skiriasi priklausomai nuo lyties. Nors tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai pasireiškia abiejų lyčių atstovams, tačiau hipertenzija ir diabetas yra vyraujantys ŠN rizikos veiksniai moterims.

    Fizinis pasyvumas, nutukimas ir rūkymas yra svarbūs su gyvenimo būdu susiję ŠN rizikos veiksniai. Nacionalinis sveikatos tyrimas pasitelkiant interviu metodą parodė, kad moterų fizinis neaktyvumas yra didesnis nei vyrų, o 151 šalyje atlikta apklausa – kad 87 % šalių moterų nutukimo paplitimas yra didesnis nei vyrų. Nutukimas, atsitiktinio širdies nepakankamumo su išsaugota išstūmimo frakcija rizikos veiksnys, yra labiau paplitęs tarp moterų. Tarp pacientų, sergančių ūminiu širdies nepakankamumu, rūkančių moterų yra tris kartus mažiau nei rūkančių vyrų. Streso sukelta kardiomiopatija, taip pat dažniau pasitaiko moterims, ir manoma, kad ji yra susijusi su simpatine nervų sistema bei mikrovaskuline disfunkcija. Emocinis stresas turi didesnį poveikį moterims nei vyrams, kalbant apie ŠKL įvykius.

    ŠN simptomai vyrams ir moterims yra panašūs. Tačiau moterys dažnai patiria daugiau simptomų, įskaitant dusulį, į bronchitą panašius simptomus, edemą, nuovargį ir bendrą prastesnę gyvenimo kokybę. Atvykus tokių simptomų turinčiam pacientui, dažnai vėluojama diagnozuoti ir gydyti ŠN, kadangi įtariamas ir gydomas viršutinių kvėpavimo takų sindromas, toliau netiriant šaltinio.

Prieširdžių virpėjimas

    Prieširdžių virpėjimas (PV) yra širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas greitas, nedarnus prieširdžių sužadinimas ir nereguliarus skilvelių aktyvavimas. Jis gali turėti įtakos širdies funkcijai, funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei, taip pat sukelti insulto riziką, kuri didėja dėl papildomų rizikos veiksnių. Dabartiniais duomenimis, PV paplitimas bendroje populiacijoje yra 1–2 %. Amžių atitinkantys stebėjimai rodo, kad prieširdžių virpėjimas dažnesnis vyrams nei moterims. Ir atvirkščiai – tarp pacientų, kuriems diagnozuotas PV, moterims dažniau pasireiškia nuolatinė PV forma, širdies nepakankamumas ir insultas, todėl prognozė yra prastesnė. Moterims prieširdžių virpėjimas išsivysto vidutiniškai 5 metais vėliau nei vyrams ir joms yra didesnė insulto rizika nei vyrams, sergantiems prieširdžių virpėjimu. Taigi, nors moterims prieširdžių virpėjimas pasitaiko rečiau, tarp vyresnių nei 75 metų vyrų ir moterų jis dažnesnis moterims dėl ilgesnės jų gyvenimo trukmės, o absoliutus vyrų ir moterų, sergančių prieširdžių virpėjimu, skaičius populiacijoje yra panašus.

Nėštumas

    Nėštumo laikotarpis yra natūralus moters kūno išbandymas nepalankiausiomis sąlygomis ir laikas, kai reikia rinkti duomenis apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tokie sveikatos sutrikimai kaip preeklampsija, hipertenziniai nėštumo sutrikimai ir gestacinis diabetas kamuoja 3–20 % nėščiųjų. Kiekviena iš šių būklių yra susijusi su padidėjusia ŠKL rizika Nutukimas, per didelis svorio padidėjimas ir ilgalaikis didelis svoris po nėštumo padidina kumuliacinę nėštumo komplikacijų – preeklampsijos, gestacinio diabeto, priešlaikinio gimdymo riziką, dėl kurių moterims išsivysto ŠKL ir joms yra didesnė mirtingumo rizika, palyginti su vyrais. MI atvejų jaunesnėms nei 50 metų moterims ir yra dažniausia su nėštumu susijusi MI priežastis.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

    Ligonių kasų finansuojamoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje gali dalyvauti 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys. Programos metu šeimos gydytojas atlieka įvairius tyrimus: lipidogramą, elektrokardiogramą, nustato gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų, jei rizika didelė – po 2 metų. O jei rizika  labai didelė –  šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją kardiologą, tolesniam ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės, ir dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 1 metų.

 

Naudota literatūra:

 

Skip to content