Menu Close

Skiepijimas nuo gripo gali užkirsti kelią gripo infekcijai ir jos komplikacijoms

    Gripas yra sezoninė virusinė infekcija, kurią sukelia A ir B gripo virusai. Kiekvienais metais gripu užsikrečia maždaug 10-20 proc. pasaulio gyventojų, iš jų 3 – 5 mln. hospitalizuojami, o 300 000 – 650 000 miršta dėl sunkios ligos eigos ir gripo sukeltų komplikacijų [1]. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje nuo su gripu susijusių apatinių kvėpavimo takų infekcijų kasmet miršta 28 000 vaikų, jaunesnių nei 18 metų, o dauguma šių mirčių įvyksta jaunesniems nei 4 metų vaikams [8].

    Gripas lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui, dažniausiai per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus išskyromis kosėjant ar iškvepiant orą. Jis taip pat gali būti platinamas ir per gripo virusais užkrėstas rankas, audinius ir paviršius, kuriuos liečia žmonės [4, 5].

    Gripo inkubacinis periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo svyruoja nuo 1 iki 4 dienų [4, 5]. Suaugusieji gripo virusą iš kvėpavimo takų pradeda išskirti dieną prieš pasireiškiant simptomams ir skiria iki 7 dienų nuo ligos pradžios. [3]. Yra įrodymų, kad vaikai pradeda platinti gripo virusą dieną ar ilgiau, kol jiems pasireiškia simptomai. [1].

    Gripui būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Gripo ligos eiga priklauso nuo viruso virulentiškumo, gretutinių ligų ir paciento būklės sunkumo [3].

    Gripo klinikiniai simptomai yra nespecifiniai, panašūs į kitų kvėpavimo takų virusų sukeliamų infekcijų požymius. Vertinant tik kliniką, gripo neįmanoma atskirti nuo kitų patogenų sukeliamos ligos. Ligos eiga ir tiksli gripo ar kitų virusų sukeltų infekcijų diagnozė gali būti patvirtinta tik laboratoriniais virusologiniais tyrimais [3].

    Paprastai susirgus lengva ar vidutinio sunkumo ligos forma, pasveikstama per savaitę, tačiau esant sunkiai ligos eigai, gali išsivystyti gripo komplikacijos (vidurinės ausies uždegimas, virusinė ar bakterinė pneumonija, sunkus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, miokarditas, perikarditas, meningoencefalitas ir kitos) [2]. Didelį komplikacijų dažnį sąlygoje ne tik gripas, bet ir dėl jo paūmėjusios lėtinės ligos: širdies ir kraujagyslių, inkstų, kvėpavimo sistemos, cukrinis diabetas ir kitos [3].

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žmonėms turintiems lengvus gripo simptomus rekomenduoja:

  • likti namuose, kad neužkrėstumėte kitų žmonių;
  • ilsėtis;
  • gerti daug skysčių;
  • gydyti simptomus, tokius kaip karščiavimas;
  • jei simptomai pablogėja, kreipkitės medicininės pagalbos.

     Žmonės, kuriems yra didelė rizika arba kuriems yra sunkių ligos simptomų, turėtų būti kuo greičiau gydomi antivirusiniais vaistais. Didelės rizikos asmenys yra:

  • nėščiosios;
  • vaikai iki 59 mėnesių amžiaus;
  • 65 metų ir vyresni asmenys;
  • asmenys sergantys lėtinėmis ligomis;
  • gaunantys chemoterapiją;
  • gyvena su susilpnėjusia imunine sistema dėl ŽIV ar kitų ligų [5].

  Veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė, užtikrinanti imunitetą per visą gripo sezoną, mažinanti sergamumą, gripo komplikacijų riziką ir mirtingumą, yra vakcinacija [3]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70 – 90 proc., kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripą [8].

    Lietuvoje skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais. Šalyje didžiausias sergamumas gripu dažniausiai registruojamas sausio–kovo mėnesiais. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) duomenimis, tikslingiausia pasiskiepyti nuo sezoninio gripo iki sergamumo gripu padidėjimo arba epidemijos paskelbimo, kuri Lietuvoje dažniausiai skelbiama vasario–kovo mėnesiais. Rekomenduojama skiepytis ir vėliau, viso gripo sezono metu, nes aktyvi gripo viruso cirkuliacija tęsiasi iki kovo–balandžio mėnesių [3].

    Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70 – 90 proc., kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasmet rekomenduojama skiepytis: nėščiosioms, vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų, vyresniems nei 65 metų žmonėms, asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis, medicinos darbuotojams [5].

Nuo gripo Lietuvoje nemokamai skiepijami:

  • vyresni nei 65 metų asmenys
  • bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.),
  • nėščios moterys,
  • gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose
  • medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiaisiais [7].

    Skiepai nuo gripo yra veiksmingiausia gripo infekcijos prevencijos priemonė. 2022 m. apžvalginiame straipsnyje „Vaikų gripo komplikacijų dažnis ir rizikos veiksniai“ teigiama, kad Europos šalys, tokios kaip Austrija, Suomija, Latvija ir Slovakija, taiko įprastinę vakcinaciją nuo gripo visiems vaikams nuo 6–7 mėnesių . Jungtinės Valstijos, Kanada ir Australija vakcinaciją nuo gripo taiko vaikams nuo 6 mėnesių. Jungtinių Valstijų, Kanados ir Olandijos mokslininkai 2020 metais įvertino, kad gripo vakcinos veiksmingumas, mažinant 6 mėnesių – 17 metų vaikų hospitalizavimą, buvo 57,5 proc., didžiausias veiksmingumas buvo nuo A(H1N1) gripo viruso – 74 proc., B tipo gripo – 50,9 proc., A(H3N3) – 40,8 procento [1]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasmetinį vyresnio amžiaus asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, bei su jais bendraujančiųjų skiepijimą nuo gripo [2]. 2004 m. „Gripo vakcina sveikiems vaikams“ atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 80 000 vakcinuotų nuo 1 iki 18 metų amžiaus, metaanalizė suteikia galutinių kiekybinių įrodymų, kad gripo vakcina apsaugo vaikus ir paauglius [9]. 2021 m. „Retrospektyvus testas – neigiamas atvejis – kontrolės tyrimas, skirtas įvertinti vakcinos nuo gripo veiksmingumą užkertant kelią vaikų hospitalizavimui“ patvirtino, kad skiepijimas nuo gripo sumažino su gripu susijusių vaikų hospitalizavimo riziką >50 % per 5 gripo sezonus [10].

Informacijos šaltiniai:

  1. https://doi.org/10.35988/sm-hs.2022.174
  2. https://lsmu.lt/cris/entities/publication/1610fe57-9a21-4490-9348-16e222bb0283/details
  3. file:///C:/Users/2021/Desktop/Straipsnis%20Gripas/Monika%20Kuliese%20disertacija%202021%2010%2019%20INTERNETUI.pdf
  1. https://vaccination-info.europa.eu/lt/informacijos-apie-ligas-suvestines/gripas
  2. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/influenza-(seasonal)?gclid=Cj0KCQiA7OqrBhD9ARIsAK3UXh2XdTXZdkje4hu-6dSFXoDyqABcfTIpQfeYBvwl8tO-COOiDb839W8aAt09EALw_wcB
  3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29909041/
  4. ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/kompensuojamieji-skiepai/skiepai-suaugusiesiems
  5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7778215/?report=reader#!po=1.66667
  6. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0264410X04009065
  7. https://academic.oup.com/cid/article/73/10/1759/6354891
Skip to content